Pabėgėlių kultūrinė integracija Lietuvoje
| Autor: | Gvazdovaitė, Joana |
|---|---|
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2014 |
| Předmět: | |
| Druh dokumentu: | Master's Thesis |
| Popis: | Kultūrinė pabėgėlių integracija suvokiama kaip dvipusis procesas, kurio abu veikėjai: pabėgėliai ir juos priimančios visuomenės nariai turi teigiamas nuostatas vieni kitų atžvilgiu bei vienodas galimybes paveikti saveikos kokybę. Šiuo terminu nusakomas toks tarpkultūrinis santykis, kuomet pabėgėliai nori išlaikyti savo kultūrinį identitetą, tačiau ir neprarasti ryšio su juos priėmusios šalies gyventojais, o daugumos visuomenės nariai tam pritaria. Pabėgėlių socialines integracijos kultūrinei sričiai tradiciškai priskiriama vietinės kalbos mokymasis bei šalies, kurioje pabėgėliai apsigyvena kultūros pažinimas. Lietuvoje stebima analogiška situacija: intesyviai mokoma lietuvių kalbos bei rengiami Lietuvos visuomenės pažinimo kursai, kurių metu supažindinama su Lietuvos istorija, geografija, augmenija, gyvūnija, konstitucija bei kodeksais (darbo, administraciniu, baudžiamuoju). Tyrimo rezultatai parodė, jog pagrindinės socialinės integracijos įgyvendinimo sritys yra įtakojamos kultūrinių skirtumų, kurie gali apsunkinti integraciją. Akivaizdžią įtaką kultūrinės integracijos sėkmei turi pabėgėlių išsilavinimas, įgytas prieš jiems atvykstant į Lietuvą bei priklauso nuo to, ar asmuo atvykęs iš kaimo regiono ar miesto. Sunkumų kyla todėl, kad nepaisant kultūrinės integracijos svarbos, ji vykdoma labiau atsitiktinai nei planuojama, bet kita vertus ji negali buti primetama, tačiau pačių pabėgėlių savanoriškai pasirenkama kaip jiems priimtiniausia akultūracinė strategija. Cultural integration is understood as a two sided process both parts of which, the refugees as well as the host society, take each other positively and have the same possibilities to affect the success of the outcome of the intercultural interaction. Integration depicts refugees’ wish to maintain their own cultural heritage as well as strengthen connection with the host society which on their side supports both of them. Traditionally cultural part of social refugee integration is considered to consist of local language skills and cultural knowledge, where Lithuania is not as exception: intense Lithuanian language course and Lithuanian society introduction course are organized. The latter comprising of making refugee acquainted with history, geography, fauna, flora, constitution and the codes (civic, criminal). The research showed the main points of social integration to be influenced by cultural differences that might hinder whole integration development. It can be stated that education as well as rural or urban origin act as sources of cultural flexibility/ inflexibility. The difficulty of cultural integration lies in the fact that despite the importance of cultural integration, it is implemented occasionally rather then scheduled, and at the same time it cannot be enforced by others, but freely chosen by the refugees or host society members themselves. |
| Databáze: | Networked Digital Library of Theses & Dissertations |
| Externí odkaz: |
|