Lietuvos XVI-XVIII a. filosofijos tyrimai ir Kijevo Mohilos akademijos filosofinis palikimas
| Autor: | V. Ničik |
|---|---|
| Jazyk: | English<br />Lithuanian |
| Rok vydání: | 2014 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Problemos, Vol 8 (2014) |
| Druh dokumentu: | article |
| ISSN: | 1392-1126 2424-6158 |
| DOI: | 10.15388/Problemos.1971.8.5829 |
| Popis: | Straipsnyje tiriamas Kijevo Mohilos akademijos filosofinis palikimas. Ukrainiečių mąstytojų veikaluose randame Vakarų Europos reformacijos idėjų poveikį, bet reformacinis judėjimas Ukrainoje nesuvestinas tik į šią įtaką. Jis turi specifines išraiškos formas. Scholastikai Ukrainoje atstovauja filosofija, kurią dėstė Kijevo Mohilos akademijos dėstytojai. Ši akademija, iš pradžių buvusi kolegija, susikūrė 1632 m., susijungus Kijevo brolijos mokyklai su Kijevo-Pečioros lauros mokykla. Kijevo Mohilos kolegija vykdė filosofinio ir teologinio pravoslavybės pagrindimo funkciją. Kijevo Mohilos akademijos filosofinį palikimą sudaro daugiau kaip 200 filosofinių kursų. XVII a. ši akademija išreiškė pakilusių į nacionalinio išsivadavimo kovą plačiųjų demokratinių masių interesus. Nuo akademijos įkūrimo pradžios joje, taip pat ir brolijų mokyklose, buvo studijuojama ne tik Ptolemėjaus sistema, bet ir Tycho Brahės, M. Koperniko ir R. Descarteso sistemos. F. Prokopovičius jau buvo susipažinęs su J. Keplerio ir G. Galilėjaus darbais. Akademijoje skaitytiems filosofijos kursams būdinga dėmesys jausmams, patyrimui, protui, kritiškas požiūris į šventraštį kaip vienintelį tiesos kriterijų. |
| Databáze: | Directory of Open Access Journals |
| Externí odkaz: |
|