MARGINALIJOS KAIP KNYGOS ISTORIJOS ŠALTINIS: ISTORIOGRAFINIS ASPEKTAS
| Autor: | TOMAS PETREIKIS |
|---|---|
| Jazyk: | English<br />Lithuanian |
| Rok vydání: | 2011 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Knygotyra, Vol 57 (2011) |
| Druh dokumentu: | article |
| ISSN: | 0204-2061 2345-0053 |
| DOI: | 10.15388/kn.v57i0.1489 |
| Popis: | Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: petreikist@gmail.com Straipsnyje nagrinėjama marginalijų samprata, apibrėžtis ir tyrimų istoriografija. Siekiama nustatyti marginalijų šaltiniotyrinės bazės susiformavimą ir vykdomų tyrimų kryptis. Išskiriamos trys marginalijų apibrėžtys: kodikologinė, poligrafinė ir „pogamybinė“. Kodikologiškai ir poligrafiškai marginalijos apibrėžiamos kaip knygos gamybos metu atsiradę, funkcinę prigimtį turintys pagalbiniai informaciniai įrašai, tekstai ir ženklai, esantys už knygos pagrindinio teksto. „Pogamybinis“ požiūris telkiasi prie neapibrėžto turinio marginalijų, kurios atsirado funkcionuojant knygai visuomenėje. Marginalijų šaltiniotyrinė bazė pradėjo formuotis XIX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje, o Lietuvoje – XX a. 6-ajame dešimtmetyje. Šaltiniotyra daugiausia nuveikė pirminio fiksavimo srityje, žinias apie marginalijas iš pradžių žymėta korteliniuose kataloguose, vėliau – senųjų spaudinių ir elektroniniuose kataloguose. Dalis jų publikuota nuorašais ir faksimilėmis. Istoriškai susiformavo trys pagrindinės marginalijų tyrimų kryptys: filologinė, istorinė ir knygotyrinė (suvokiant knygos istoriją kaip jos dalį). Šiuo metu didžiausią įdirbį tiriant marginalijas yra pasiekę Didžiosios Britanijos, JAV ir Rusijos mokslininkai. Marginalijos pasitelkiamos poligrafijos, kodikologijos, skaitymo istorijos, knygos kultūros ir knygos meno tyrimams. |
| Databáze: | Directory of Open Access Journals |
| Externí odkaz: |
|