Postmodernios minties reikšmė švietimo kaitai
Autor: | Lilija Duoblienė |
---|---|
Jazyk: | English<br />Lithuanian |
Rok vydání: | 2009 |
Předmět: | |
Zdroj: | Acta Paedagogica Vilnensia, Vol 22 (2009) |
Druh dokumentu: | article |
ISSN: | 1392-5016 1648-665X |
DOI: | 10.15388/ActPaed.2009.22.3073 |
Popis: | Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius Tel. (8 5) 266 76 25 El. paštas: lilija.duoblienė@fsf.vu.lt Straipsnyje analizuojama šiuolaikinės švietimo ir ugdymo problemos remiantis postmodernizmo filosofų (J. F. Lyotard’o, J. Derrida, R. Rorty, M. Foucault) ir ypač ugdymo filosofų (S. Parkerio, R. Edwardso, R. Usherio, P. McLareno, H. A. Giroux, P. Trowlerio) įžvalgomis. Iš postmodernios minties perspektyvos aptariami tokie ryškėjantys ugdymo ypatumai kaip reliatyvizmas ir neapibrėžtumas, ugdymo turinio sumaištis, naujas ironiškas žodynas ir autoritetų praradimas. Daugiausia dėmesio skiriama švietimo, kaip teksto ir naratyvo, sampratai atskleisti ir sykiu reflektuoti kalbinius švietimo žaidimus, siekiančius ideologinių tikslų. Analizuojant šiuolaikinius švietimo ypatumus, parodoma jų natūralus, organiškas atsiradimas iš modernios gyvenimo sandaros, tų ypatumų teigiamybės, padedančios pašalinti švietėjų baimes dėl stabilumo neužtikrinančios ateities, jaunosios kartos rytojaus. Galiausiai bendrinama, kad postmodernioji mintis, besiskverbianti į švietimą, ne tik kelia abejonių dėl ugdymo, bet ir jas išsklaido. |
Databáze: | Directory of Open Access Journals |
Externí odkaz: |