Apie abstrahavimo ir konkretizavimo ryšį, įsisavinant gramatiką
| Autor: | M. Garbačiauskienė, J. Pajarskaitė |
|---|---|
| Jazyk: | English<br />Lithuanian |
| Rok vydání: | 2016 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Psichologija, Vol 8 (2016) |
| Druh dokumentu: | article |
| ISSN: | 1392-0359 2345-0061 |
| DOI: | 10.15388/Psichol.1966.8.9295 |
| Popis: | Daugelis autorių, tyrinėjusių gramatikos įsisavininimo psichologinius klausimus (Bogojavlenskis, Žuikovas, Orlova, Trofimovičius ir kt.), teigia, kad leksinė, konkreti žodžio reikšmė apsunkina įsisavinti gramatinę reikšmę. Straipsnyje bandoma parodyti, kad taip būna tik tada, kai pirmoji reikšmė įsisavinama netiksliai, per siaurai. Teisingai įsisavinta dalykinė žodžio reikšmė, pirminiai leksiniai apibendrinimai yra būtinas pagrindas antriniams gramatiniams apibendrinimams. Ši išvada daroma, remianti s daiktavardžio reikšmės įsisavinimo tyrimu. Eksperimento rezultatai parodė, kad galima iš skirti du abstrahavimo, paremto konkretizavimu, etapus, įsisavinant daiktavardžio reikšmę. Pirmajame etape abstrahuojamas konkrečiųjų daiktavardžių požymis, kad jie pažymi daiktus, kuriuos galima pažinti jutimo organais (t. y. daiktas suprantamas kaip tam tikras kūnas). Antrajame etape jau pradedama suprasti, kad daiktu galima laikyti visa, kas sudaro kokių nors savybių arba požymių sistemą, ir todėl į daiktavardžio sąvoką įjungiami ir abstraktieji daiktavardžiai. Kadangi sunkumai, neretai kylantys, įsisavinant abstrakčiuosius daiktavardžius (kai jie painiojami su būdvardžiais ir veiksmažodžiais), yra susiję su šių daiktavardžių reikšmės supratimu, tai gilinimasis į jų prasmę gali geriau padėti, negu mokinių dėmesio sukoncentravimas į formaliuosius požymius (kaip rekomenduoja daryti minėti autoriai). |
| Databáze: | Directory of Open Access Journals |
| Externí odkaz: |
|