Kunigo drama: tarp pašaukimo ir metafizinio maišto (Vinco Mykolaičio-Putino Altorių šešėly ir Georgesʼo Bernanoso Po šėtono saule)

Autor: Vytautas Bikulčius
Jazyk: German<br />English<br />French<br />Lithuanian<br />Russian
Rok vydání: 2018
Předmět:
Zdroj: Literatūra (Vilnius), Vol 60, Iss 4 (2018)
Druh dokumentu: article
ISSN: 0258-0802
1648-1143
DOI: 10.15388/Literatura.2018.7
Popis: [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje analizuojama prancūzų katalikiškojo atgimimo (le renouveau catholique) įtaka Vinco Mykolaičio-Putino romanui Altorių šešėly. Šis romanas radosi kaip natūrali lietuvių literatūros tąsa. Neatsitiktinai jo autorius visų pirma akcentuoja psichologinę kūrinio protagonisto liniją, kuri sykiu liudija ir apie klasikinio (stendališkojo ar balzakiškojo) romano tradiciją. Liudas Vasaris, pradėjęs mokslus kunigų seminarijoje, pašaukimą įžvelgia kaip pagrindinę savo gyvenimo problemą, nes kunigo kelias jam kertasi su jo kaip poeto siekiais. Vis dėlto jis nejaučia nė mažiausio noro maištauti prieš Dievą, nes nesuvokia kunigo kelio kaip savojo gyvenimo savasties. Kunigystė Vasariui netampa egzistencine patirtimi, todėl apsiribojama žemiškojo gyvenimo akiračiais. Tuo Liudas Vasaris skiriasi nuo Georgeso Bernanoso romano Po Šėtono saule protagonisto – kunigo Donisano, kuris sugeba pakilti virš žemiškojo gyvenimo ir stoti į akistatą su Dievu, savo poziciją suvokdamas kaip metafizinį maištą. Galima manyti, kad Mykolaitis-Putinas, kuriam galėjo būti žinomas minėtas Bernanoso romanas, greičiausiai šį kūrinį vertino kaip savojo Altorių šešėly priedą ar papildymą, liudijantį, koks gali būti kunigo kelias.
Databáze: Directory of Open Access Journals