Sportuojančių asmenų tepingo testo rezultatų vertinimas taikant duomenų grupavimo metodą

Autor: Laura Daniusevičiūtė, Zenonas Navickas, Jonas Poderys, Marius Brazaitis, Irina Ramanauskienė
Jazyk: angličtina
Rok vydání: 2018
Předmět:
Zdroj: Baltic Journal of Sport and Health Sciences, Vol 4, Iss 63 (2018)
Druh dokumentu: article
ISSN: 2351-6496
2538-8347
DOI: 10.33607/bjshs.v4i63.566
Popis: Tyrimo tikslas — nustatyti duomenų grupavimo metodo panaudojimo galimybę Tepingo testo metu. Vertinant cen- trinės nervų sistemos (CNS) darbingumo ir funkcinės būklės rodiklius, plačiai taikomas Tepingo testas. Duomenys registruojami naudojant specialias kompiuterines programas, sukurtas Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) Kineziologijos laboratorijoje pagal Ukrainos kūno kultūros universiteto mokslininkų parengtą CNS funkcinės būklės ir darbingumo rodiklių vertinimo metodiką. Kompiuterinės tyrimų programos pateikia normalizuotas registruojamų rodiklių reikšmes — CNS darbingumo ir funkcinės būklės rodiklius: CNS paslankumo, asimetrijos, nuovargio, ben- drojo darbingumo, anaerobinio darbingumo ir anaerobinio darbo talpos reikšmes. Buvo ištirta 10 sportuojančių asmenų, kurių amžius 17—25 metai. Tyrimai atlikti LKKA Kineziologijos laboratorijoje. Visi tiriamieji atliko klasikinį 60 sekundžių trukmės Tepingo testą, milisekundėmis matuojant laiko intervalus tarp atskirų judesių. Tepingo testo duomenų grupavimas atliktas Kauno technologijos universiteto Taikomosios matema- tikos katedroje. Duomenų grupavimo metodas naudojamas tyrimo duomenų tarpusavio panašumams ir skirtumams analizuoti. Turint duomenų seką — vadinamąją laiko eilutę (matuojant milisekundėmis), po atskiro kompiuterio klaviatūros spustelėjimo atliekamas Tepingo testas. Iš jų galime sudaryti informatyviuosius vektorius, t. y. atlikti duomenų grupavimą. Skai- čiavimai atliekami priklausomai nuo to, kokios informacijos mums reikia, t. y. po kiek piršto judesio trukmių (laiko intervalų) turi būti grupuojama, kad gautume naudingą informaciją. Gavę naujus duomenis — vektorius, galime atlikti matematinius veiksmus, t. y. veiksmus su vektoriais, apskaičiuoti koreliacijos kofi ciento įverčius. Turėdami šio kofi ciento įverčius, gauname naują informaciją apie tiriamo asmens individualių CNS ypatybių poreiškio visumą, realizuojant motorinius aktus, ir galime palyginti atskirų eksperimentinių grupių duomenis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad grupuojant po du intervalus vertinimo rezultatai nėra išsamiausi. Tačiau grupuojant tris ir daugiau intervalų pastebimas mažesnis rezultatų išsibarstymas, ir tai leidžia tiksliau vertinti tyrimo duomenis ir padaryti tikslesnes išvadas. Taigi išsamesnė informacija apie CNS ypatybes, pasireiškiančias Tepingo testo metu, gaunama, kai grupuojami trys intervalai. Grupuojant po keturis ir daugiau intervalų — rezultatų informatyvumas sumažėja. Raktažodžiai: duomenų grupavimo metodas, centrinė nervų sistema, Tepingo testas.
Databáze: Directory of Open Access Journals
Externí odkaz: