KAIP PALENGVINTI PIRMŲ–ŠEŠTŲ KLASIŲ MOKINIŲ TEKSTO SUVOKIMĄ MOKANT JUOS SPRĘSTI KOMBINATORIKOS UŽDAVINIUS
| Autor: | Elfrīda Krastiņa, Anita Sondore, Elga Drelinga |
|---|---|
| Jazyk: | English<br />Lithuanian |
| Rok vydání: | 2015 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Acta Paedagogica Vilnensia, Vol 35 (2015) |
| Druh dokumentu: | article |
| ISSN: | 1392-5016 1648-665X |
| DOI: | 10.15388/ActPaed.2015.35.9191 |
| Popis: | Professor Faculty of Education and Management, Daugavpils University Address: Vienības Street 13, Daugavpils, LV-5401, Latvia E-mail: elfridak@inbox.lv Dr. math., docent Faculty of Natural Sciences and Mathematics, Daugavpils University Address: Vienības Street 13, Daugavpils, LV-5401, Latvia E-mail: anita.sondore@du.lv Mg.paed., lecturer Faculty of Education and Management, Daugavpils University Address: Vienības Street 13, Daugavpils, LV-5401, Latvia E-mail: elga.drelinga@du.lv Mokinius svarbu išmokyti dirbti su skirtingais informacijos ištekliais ir naudotis įvairiomis matematikos uždavinių sprendimo strategijomis. Įvairių įvykių tikimybei nustatyti būtina išmanyti kombinatorikos uždavinių sprendimo strategijas ir būti pasiekus tam tikrą skaitymo kompetenciją, nes, sprendžiant tokius uždavinius, reikia suprasti ne tik skaitinę informaciją, bet ir žodinį tekstą. Deja, vaikams dažnai ne taip lengva įveikti žodinius uždavinius. Uždavinių sprendimo kompetenciją lemia sąvokų išmokimo ir skaitymo gebėjimai. Tyrimo problema – kaip palengvinti Latvijos pirmų–šeštų klasių mokinių teksto supratimą mokant juos spręsti kombinatorikos uždavinius. Tyrimo klausimas – kokios trečiai ir šeštai klasėms skirtos nacionalinių diagnostinių testų užduotys mokiniams atrodo sunkios, kokia yra mokytojų nuomonė apie mokinių gebėjimą spręsti matematinius žodinius uždavinius (daugiausia dėmesio skiriant pirmos ir šeštos klasės mokiniams) ir ką mokytojai mano apie strategijų, skirtų spręsti uždavinius su kombinatorikos elementais, naudojimą. Tyrimas grindžiamas kompetencijų ir konstruktyvaus mokymosi teorine prieiga, kuria pabrėžiamas paties asmens aktyvumas apdorojant informaciją ir kuriant žinias. Siekiant atsakyti į tyrimo klausimą, sukurta vertinamoji atvejų tyrimo schema. Tyrimo autorės atliko svarbių švietimo dokumentų analizę, kombinatorikos uždavinių, kuriuos turi mokėti spręsti pirmų–šeštų klasių mokiniai, turinio analizę, apklausė 130 pradinių mokyklų mokytojų, išanalizavo trečiai ir šeštai klasėms skirtų Latvijos nacionalinių diagnostinių matematikos ir latvių kalbos testų rezultatus (2014–2015) ir stebėjo, kaip pradinėse mokyklose taikomos uždavinių sprendimo strategijos. Nacionalinių matematikos testų (2014–2015) rezultatai rodo žemus trečios klasės mokinių pasiekimus sprendžiant kombinatorikos uždavinius ir tai, kad šeštos klasės mokiniams sunkiai sekasi statistikos uždaviniai. Latvijos pradinių klasių mokytojų nuomonių analizė patvirtina tendenciją, kad mokytojai būna susipažinę su įvairiomis žodinių uždavinių sprendimo strategijomis, bet turi mažiau žinių apie kombinatorikos uždavinių sprendimo strategijas. Pradinių mokyklų mokytojai pritaria minčiai, kad jiems reikia metodinės pagalbos mokant spręsti nestandartinius uždavinius ir aiškinant temą „kombinatorikos elementai“, ypač siekiant palengvinti skaitomo teksto supratimą ir uždavinių sprendimo strategijų išmokimą. Šiame straipsnyje nagrinėjama keletas tipiškų sunkumų, su kuriais spręsdami kombinatorikos uždavinius susiduria pradinių mokyklų mokiniai. Pateikiami siūlymai, kaip parengti atitinkamas metodines rekomendacijas mokytojams, kurie moko spręsti nestandartinius uždavinius. Šios rekomendacijos parengtos remiantis svarbiomis įžvalgomis ir rekomendacine įvairiose šalyse paskelbta medžiaga. Jos atskleidžia, koks būtinas Latvijos pradiniam ugdymui yra propedeutikos kursas, kad pirmų–šeštų klasių mokiniai būtų parengti septintoje–devintoje ir aukštesnėse vidurinės mokyklos klasėse dėstomai temai „Tikimybių teorija ir kombinatorikos elementai“. |
| Databáze: | Directory of Open Access Journals |
| Externí odkaz: |
|