ATMINTIES PAVIDALAI PATRICKO MODIANO ROMANE „PRABĖGUSIOS JAUNYSTĖS KAVINĖJE'

Autor: Vytautas Bikulčius
Jazyk: German<br />English<br />French<br />Lithuanian<br />Russian
Rok vydání: 2018
Předmět:
Zdroj: Literatūra (Vilnius), Vol 59, Iss 4 (2018)
Druh dokumentu: article
ISSN: 0258-0802
1648-1143
DOI: 10.15388/Litera.2017.4.11230
Popis: Straipsnyje analizuojami įvairūs atminties pavidalai Patricko Modiano romane Prabėgusios jaunystės kavinėje (2007). Grįsdami savo analizę dviem at­minties formomis, kurias veikale Materija ir atmin­tis pasiūlė Henri Bergsonas, teigdamas, kad egzis­tuoja viena atmintis kaip vaizdinys-prisiminimas ir kita, kuri, būdama dabartyje, pratęsia praeitį ir žvelgia tik į ateitį, mes konstatuojame, kad šiame romane pastebimi abu šios atminties pavidalai. Keturių romano pasakotojų – kalnakasybos mokyklos studento, buvusio policininko Kėslėjaus, jaunos 22 metų moters Žaklinos, pravarde Luki, ir pradedančiojo rašytojo Rolano paveiksluose – gali­ma įžvelgti patį autorių. Galima teigti, kad romane prarasto laiko ieško Luki ir autorius, kiti trys ro­mano pasakotojai užsiima tik dingusios Luki paieš­komis. Visa šio romano ir Luki istorija skleidžiasi pir­mąja – vaizduote grindžiama atminties rūšimi, tuo tarpu trys jaunos moters gyvenimo versijos, kurias išsako trys pasakotojai, yra susijusios su antrąja at­minties rūšimi, kuri remiasi pakartojimu. Studentas stengiasi išsaugoti savo prisiminimus apie Žakliną tikėdamasis, kad jie leis sukurti jaunos moters por­tretą. Kėslėjaus atmintis yra siejama su objektais-prisiminimais: savo tyrimo metu jis pateikia begalę pavadinimų, adresų, asmenų, su kuriais susiduria Luki, bet tai negali išreikšti tikrojo Žaklinos gyve­nimo. Žaklinos atmintis yra ta, kuri įsivaizduoja ir kuri padeda viską užmiršti. Galiausiai Rolano at­mintis ir įsivaizduoja, ir kartu ieško prarasto laiko, ir taip šis pasakotojas tampa Patricko Modiano an­trininku.
Databáze: Directory of Open Access Journals
Externí odkaz: