Sportinės veiklos įtaka paprastosios psichinės reakcijos latentiniam periodui
| Autor: | S. Paužaitė |
|---|---|
| Jazyk: | English<br />Lithuanian |
| Rok vydání: | 2016 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Psichologija, Vol 1 (2016) |
| Druh dokumentu: | article |
| ISSN: | 1392-0359 2345-0061 |
| DOI: | 10.15388/Psichol.1962.1.4836 |
| Popis: | Reakcijos laiko tyrimų problemą iškėlė praktikų poreikiai. Pirmiausia su šia problema susidūrė astronomai. Po to reakcijos laiką tyrė fiziologai. 1868 m. Donderso sukurtas reakcijos laiko tyrimo būdas paplito psichinių procesų tyrimuose. 20 a. pradžioje mokslininkai tyrė įvairius faktorius, kurie veikia reakcijos laiką. Paprastosios psichinės reakcijos laiko tyrimai neprarado savo svarbos tarybinėje ir užsienio psichologijoje. Mūsų uždavinys buvo palyginti sportininkų ir ne sportininkų paprastosios psichinės reakcijos laiką, pateikti paprastosios psichinės reakcijos charakteristiką ir išsiaiškinti faktorius, kurie veikia šią reakciją. Latentinių periodų palyginimas parodė, kad sportininkų reakcija pasižymėjo trumpumu, taip pat trumpa buvo ir jų erdvinė optinė reakcija. Savo praktinėje veikloje išsiugdė greito reagavimo į dirgiklius įgūdžius. Jų sportinė veikla teigiamai veikė reakcijos latentinį periodą, jį sutrumpino. Tačiau sportininkai reaguodami darė daugiau klaidų. Tai atsirado iš įpročio motoriniu būdu reaguoti ir dėl didesnio sportininkų pripratimo prie varžybų. Iš to galime daryti išvadą, kad latentinio periodo sutrumpėjimas ne visada yra žievės neurodinamikos pagerėjimo būklės išdava. Vadinasi, sportinius pratimus reikia organizuoti taip kad jie turėtų teigiamą įtaką ne tik greičiui, bet ir reagavimo teisingumui. |
| Databáze: | Directory of Open Access Journals |
| Externí odkaz: |
|