Virtualios realybės poveikis po trauminio galvos smegenų sužalojimo
| Autor: | Straukaitė, Monika |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Einars, Darius |
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2020 |
| Předmět: | |
| Popis: | Darbo problema: Koks virtualios realybės poveikis po trauminio galvos smegenų sužalojimo? Darbo objektas: Virtuali realybė po trauminio galvos smegenų sužalojimo. Darbo tikslas: Įvertinti virtualios realybės poveikį po trauminio galvos smegenų sužalojimo. Darbo uždaviniai: 1. Mokslinės literatūros analizė apie trauminį galvos smegenų sužalojimą, apie kineziterapinį gydymą ir virtualios realybės panaudojimą. 2. Išanalizuoti virtualios realybės poveikį pusiausvyrai ir eisenai. 3. Išanalizuoti virtualios realybės poveikį kognityvinėms funkcijoms. Darbo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė. 2. Sisteminė literatūros analizė. Išvados: 1. Buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, kurioje išsiaiškinta, kad trauminis galvos smegenų sužalojimas yra trijų tipų: lengvo, vidutinio sunkumo ir sunkios formos. Dažniausi sutrikimai po TGSS yra motoriniai, pažintiniai ir emociniai. Visose TGSS formose atsiranda pusiausvyros, eisenos ir kognityvinių funkcijų sutrikimai. Po TGSS dažniausiai kineziterapeutas turi gerinti statinę ir dinaminę pusiausvyrą, atkurti taisyklingą eiseną ir lavinti kognityvines funkcijas. Naudojantis naujausiomis technologijomis, tokiomis kaip virtuali realybė, galima palengvinti kineziterapeuto darbą, pasiekti geresnių rezultatų. 2. Sisteminėje literatūros analizėje buvo apžvelgti 5 tyrimai, kuriuose buvo naudojama virtuali realybė. Moksliniai tyrimai parodė, kad virtuali realybė lavina tiek statinę, tiek dinaminę pusiausvyrą, liemens kontrolę ir eiseną, visų TGSS formų pacientams, net ir per trumpą reabilitacijos laikotarpį. Po virtualios realybės terapijos, sumažėjo pacientų griuvimo rizika. 3. Remiantis analizuotais moksliniais straipsniais, galima teigti, jog virtualios realybės terapija taip pat gerina ir kognityvines funkcijas asmenims po TGSS. Tyrimuose, kognityvinių funkcijų pagerėjimai po intervencijos, buvo ištirti sunkią TGSS formą patyrusiems pacientams. Study problem: What is the impact of virtual reality after a traumatic brain injury? Study object: Virtual reality after traumatic brain injury. Aim of the study: To evaluate the impact of virtual reality after traumatic brain injury. Tasks of study: 1. Analysis of the scientific literature on traumatic brain injury, about physiotherapy treatment and the use of virtual reality. 2. To analyze the effect of virtual reality on balance and gait. 3. To analyze the effect of virtual reality on cognitive functions. Study methods: 1. Analysis of scientific literature. 2. Systematic literature analysis. Conclusions: 1. An analysis of the scientific literature was performed in which it was found that there are three types of traumatic brain injury: mild, moderate, and severe. The most common disorders after TBI are motor, cognitive, and emotional. Impairment of balance, gait, and cognitive function occurs in all forms of TBI. After TBI, the physiotherapist usually needs to improve static and dynamic balance, restore correct gait, and develop cognitive functions. Using the latest technologies, such as virtual reality, it is possible to facilitate the work of a physiotherapist, to achieve better results. 2. In a systematic analysis of the literature, 5 studies using virtual reality were reviewed. Research has shown that virtual reality develops both static and dynamic balance, trunk control and gait, for patients with all forms of TBI, even during a short period of rehabilitation. After virtual reality therapy, the risk of patients collapsing decreased. 3. Based on the analyzed scientific articles, it can be stated that virtual reality therapy also improves cognitive functions in individuals after TBI In studies, improvements in cognitive function after intervention were investigated in patients with severe TBI. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|