Skirtingų kineziterapijos metodų poveikis fiziniam pajėgumui, arterinio kraujo spaudimo bei širdies susitraukimų dažnio pokyčiams asmenims, patyrusiems miokardo infarktą
| Autor: | Mingėlaitė, Rūta |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Levickienė, Lina |
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2018 |
| Předmět: | |
| Popis: | Tyrimo objektas: kineziterapijos efektyvumas asmenims, patyrusiems miokardo infarktą, taikant aerobinę ir jėgos treniruotę. Tyrimo tikslas: įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį fiziniam pajėgumui, arterinio kraujo spaudimo bei širdies susitraukimų dažnio pokyčiams asmenims, patyrusiems miokardo infarktą. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė, testavimas, matematinės statistikos analizė. Rezultatai: didesnis pokytis pirmoje grupėje (aerobinė treniruotė) nustatytas, įvertinus jaučiamo dusulio ir nuovargio, bei ramybės kraujo spaudimo rezultatus. Didesnis pokytis antroje grupėje (jėgos treniruotė) nustatytas, išanalizavus ramybės pulso rezultatus. Po kineziterapijos pirmos grupės tiriamųjų, turinčių subjektyvių nusiskundimų, skaičius buvo mažesnis nei antrosios. Sumažėjęs tokių tiriamųjų skaičius, dusulio ir nuovargio bei ramybės kraujo spaudimo pokyčiai nulėmė, kad tiriamieji kuriems taikytos aerobinės treniruotės po kineziterapijos per 6 min. nuėjo didesnį atstumą negu tiriamieji, kuriems taikytos jėgos treniruotės. Tyrimo išvados: 1. Pagrindiniai širdies ligų rizikos veiksniai yra : rūkymas, cukrinis diabetas, hipertenzija, ir dislipidemija. Ilgalaikis arba trumpalaikis stresas, ekonominės bei socialinės problemos, išgyvenama depresija taip pat turi įtakos koronarinės širdies ligos išsivystymui. Miokardo infarktas klasifikuojamas laiko ir klinikinės klasifikacijos tipologijos požiūriu. Pagal klinikinę klasifikaciją MI skirstomas į keturis tipus. Naujausių tyrimų duomenimis fiziškai aktyvūs pacientai, patyrę miokardo infarktą, turi perpus mažesnę mirties tikimybe, lyginant su pasyviais pacientais. 2. Po kineziterapijos, asmenų, kuriems buvo taikytos aerobinės treniruotės, ramybės pulsas sumažėjo, o ramybės kraujo spaudimas sumažėjo labiau nei antrosios grupės tiriamųjų. Po kineziterapijos, asmenų, kuriems buvo taikytos jėgos treniruotės, ramybės kraujospūdis sumažėjo, o ramybės pulsas sumažėjo labiau nei pirmos grupės tiriamiesiems. 3. 3. Po kineziterapijos taikymo, asmenų, kuriems buvo taikytos aerobinės treniruotės, per 6 min. nueitas atstumas padidėjo. Prieš kineziterapiją, po fizinio krūvio, pirmoje grupėje buvo jaučiamas daugiau nei vidutinis nuovargis ir dusulys, po - labai lengvas. Turinčiųjų subjektyvių nusiskundimų skaičius po aerobinių treniruočių taip pat sumažėjo. Po kineziterapijos, tiriamųjų, kuriems buvo taikytos jėgos treniruotės, per 6 min. nueitas atstumas padidėjo. Prieš kineziterapiją, po fizinio krūvio, grupėje jaučiamas daugiau nei vidutinis nuovargis ir dusulys, po - lengvas. Turinčiųjų subjektyvių nusiskundimų skaičius po jėgos treniruočių taip pat sumažėjo. Po abiejų programų, kurios buvo taikytos tyrimo metu, nustatyta, kad abu metodai buvo veiksmingi fizinio pajėgumo atstatymui. Mažesnį efektyvumą turėjo taikytos jėgos treniruotės. Didžiausią poveikį fizinį pajėgumą lemiantiems rodikliams turėjo aerobinės treniruotės programa, po kurios taikymo tiriamieji per 6 min. gebėjo nueiti didesnį atstumą, jautė lengvesnį nuovargį ir dusulį, tai pat mažesnis skaičius asmenų turėjo subjektyvių nusiskundimų. Study object: effectiveness of physical therapy for persons after myocardial infarction, using aerobic and strength training. The aim of the study: to evaluate the effects of different methods of physical therapy on physical capacity, arterial blood pressure and heart rate changes in persons after myocardial infarction. Study methods: scientific literature analysis, testing, mathematical statistical analysis. Results: after analysis of appreciable shortness of breath and fatigue, and resting blood pressure results, larger change stated in the first group (aerobic training). Higher change in the second group (strength training) stated, after the analysis of heart rate at rest results. After physical therapy the number of subjects with subjective complaints in the first group was lower than in the second group. This reduction of the number of subjects, higher shortness of breath and fatigue and resting blood pressure changes, determined that subjects who had applied to aerobic training, after physical therapy within 6 minutes went greater distance than subjects undergoing strength training. Conclusions: 1. The main risk factors for heart disease include smoking, diabetes, hypertension, and dyslipidaemia. Long - term or short -term stress, economic and social problems experienced depression affects the occurrence of coronary heart disease. Myocardial infarction can be classified in terms of time and clinical classification typology. According to the clinical classification, myocardial infarction is divided into four types. Recent studies have shown that physically active patients, after myocardial infarction, has reduced by half the risk of death compared to passive patients. 2. After the application of physical therapy, resting heart rate decreased, resting blood pressure decreased more than in the second group, in the first group where the aerobic training was applied. After physiotherapy resting blood pressure decreased and resting heart rate decreased more than in the first group, in the second group where the strength training was applied. 3. After the application of physical therapy, personal distance walked in 6 minutes increased in the first group where the aerobic training was applied. Before physiotherapy, after exercise, the first group experienced more than average tiredness and shortness of breath, after - very mild. The number of subjects with subjective complaints also decreased, after aerobic training. After physiotherapy, subjects after strength training program, in 6 minutes walked longer distance. Before physiotherapy, after exercise, the second group experienced more than average tiredness and shortness of breath, after - mild. The number of those with subjective complaints also decreased, after strength training. After the application of two programs on exercise capacity in patients with myocardial infarction showed that both methods were effective in restoring physical capacity. The lower efficiency had strength workout. the greatest impact on the physical capacity of the determinants of indicators had aerobic training program, after which subjects of aerobic group within 6 minutes were able to walk a longer distance, felt lighter tiredness and shortness of breath and lower number of individuals had subjective complaints. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|