Pasitikėjimo tyrimų plėtojimas: sąsaja tarp konceptualių apibrėžimų, standartinių matavimo priemonių ir socialinių veikėjų sampratų
| Autor: | Gaižauskaitė, Inga |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Janušauskienė, Diana |
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2022 |
| Předmět: | |
| Popis: | Ši daktaro disertacija nagrinėja metodologinius pasitikėjimo tyrimų demokratijos kontekste klausimus. Pasitikėjimas laikomas būtinu socialiniu ištekliumi sudėtingose šiuolaikinėse visuomenėse. Literatūroje pabrėžiama pasitikėjimo reikšmė demokratinės sistemos veikimui, tuo pačiu ne vieną dešimtmetį stebint pasitikėjimo žmonėmis ir/arba institucijomis trūkumą dalyje demokratinių valstybių. Nors pasitikėjimo sąvoka yra apibūdinama kaip daugiasluoksnė, o pasitikėjimui tirti gali būtu taikomi įvairūs metodai, tyrimuose, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama pasitikėjimo būklei demokratinėse visuomenėse įvertinti, įprastai remiamasi apklausos tipo pasitikėjimo lygmens matavimais. Dominuoja dvi pagrindinės pasitikėjimo formos – socialinis apibendrintas pasitikėjimas ir pasitikėjimas politikos institucijomis – bei jas atitinkančios standartinės matavimo priemonės, beveik nekitusios nuo nacionalinių ir tarptautinių palyginamųjų tyrimų programų plėtros, prasidėjusios apie 1950-uosius metus. Disertacija prisideda prie kitų autorių pastangų kritiškai įvertinti šių standartinių pasitikėjimo matavimo priemonių metodologinį pagrįstumą ir tai, kiek nuoseklus yra perėjimas nuo pasitikėjimo sąvokos konceptualizacijos prie operacionalizacijos ir jos interpretacijos tirtoje socialinėje realybėje. Neatmetant dešimtmečiais kauptų kiekybinių duomenų vertės, esamos standartinės matavimo priemonės tik iš dalies atitinka metodologinius gerų (pagrįstų ir patikimų) matavimo priemonių reikalavimus, todėl turi būti ieškoma alternatyvų arba esamos priemonės koreguojamos atsižvelgiant į konkrečios teorinės prieigos poreikius ir įvertinant socialinių veikėjų (tikėtinų respondentų) interpretacijos atitiktį tyrėjų siekiams. Be to, platesnis kokybinės metodologijos taikymas tiriant pasitikėjimą demokratijos kontekste prisidėtų ne tik prie gilesnio, labiau su tiriama socialine realybe susieto supratimo apie pasitikėjimo reiškinį, bet vertingai prisidėtų tobulinant kiekybines matavimo priemones. This doctoral dissertation explores methodological issues of trust research in the context of democracy. Trust is considered a necessary social resource in complex modern societies. The literature emphasises the importance of trust for the functioning of a democratic system, while at the same time observing for decades the lack of trust in people and/or institutions in some democracies. While the concept of trust is described as multidimensional and a variety of methods can be used to research trust, studies focusing on the levels of trust in democratic societies have typically relied on survey-type measures of trust. Two main forms of trust (social generalised trust and trust in political institutions) and corresponding standard measures dominate. These measures have remained almost unchanged since the development of national and international comparative research programmes starting around 1950. This dissertation contributes to the efforts of other authors to critically assess the methodological validity of these standard measures of trust and the extent to which there is a consistent transfer from the conceptualisation of trust to its operationalisation and interpretation in the researched social reality. Without discounting the value of the quantitative data that has been accumulated over decade, it is observed that the existing standard measures of trust only partially meet the methodological requirements of good (valid and reliable) measures, thus there is a need to look for alternatives or to adjust existing measures to consistently meet the framework of a particular theoretical approach and to assure that there is good correspondence between interpretations of the social actors (the potential respondents) and interpretations intended by the researchers. Moreover, a more extensive application of qualitative methodology to research trust in the context of democracy can both contribute to a deeper understanding of the phenomenon of trust and the advancement of quantitative trust measures. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|