Bendruomenių atsparumo sukrėtimams socioekonominis modelis
Autor: | Pranskevičiūtė, Irena |
---|---|
Přispěvatelé: | Okunevičiūtė Neverauskienė, Laima |
Jazyk: | litevština |
Rok vydání: | 2021 |
Předmět: | |
Popis: | Gausėjančių ekologinių, socialinių ir ekonominių sukrėtimų akivaizdoje šalims ir regionams tampa itin aktualu stiprinti gebėjimą efektyviai prisitaikyti prie įvykių, sukeliančių socioekonominę žalą. Mokslinė užduotis, kurią siekiama spręsti disertacijoje, – kaip užtikrinti atsparumą sukrėtimams vietos lygmeniu, efektyviai paskirstant ribotus išteklius. Šiuo tikslu moksliniame darbe yra pristatomas teoriškai pagrįstas ir empiriškai patikrintas originalus bendruomenių atsparumo sukrėtimams socioekonominis modelis, pritaikytas ekonomikos srities uždaviniams – ribotiems ištekliams paskirstyti, recesijos prevencijai, socioekonominei regionų plėtrai – spręsti. Moksliniame darbe išplėtojama ir papildoma Norris et al. (2008) pasiūlyta bendruomenių atsparumo (ang. community resilience) koncepcija, suformuojama orginali socioekonominio atsparumo vertinimo duomenų matrica, sujungianti statines dedamąsias (sistemas) su dinaminiais požymiais (gebėjimais). Sukurtas socioekonominis bendruomenių atsparumo sukrėtimams modelis, patikrintas pasitelkiant kiekybinius ir kokybinius empirinius tyrimus. Remiantis BRIC (angl. Baseline Resilience Indicators for Communities) metodu (Cutter et al., 2010), apskaičiuotas Lietuvos savivaldybių socioekonominio atsparumo sukrėtimams indeksas. Pritaikius daugiakriterį analitinės hierarchijos proceso (AHP) metodą, išbandyta sprendimo priėmimo priemonė, leidžianti susieti kiekybinių rodiklių pagrindu formuojamą atsparumo indeksą su savivaldybių plėtros poreikiu ir pasirinkti geriausias atsparumo stiprinimo alternatyvas. In the face of growing ecological, social and economic crises, it is becoming increasingly important for countries and regions to consider future development, not only in terms of economic growth or prosperity, but also in terms of assessing the potential damage of shocks and strengthening resilience. Researchers emphasize that mitigating the damage caused by shocks in the allocation of resources is often ineffective because it is implemented irrationally and in violation of the principle of equality (Stanford, Bolin, 2019; Morrow, 1999; Bolins, Bolttoon, 1986). Due to the unequal distribution of resources, shocks disproportionately affect poorer, peripheral regions, leading to economic downturns and other long-term consequences (Bruneau et al., 2003; Cimellaro et al., 2010; Cutter et al., 2014; Yu et al., 2015; Scherzer et al., 2019). Most resilience studies examine macroeconomic traits of resilience, although resilience manifests itself at the local level and depends on the socioeconomic resources and abilities of the local community (Rose, Krausmann, 2013; Norris et al., 2008). There are very few studies in economics that examine local-level resilience (Roe, 2007; Xie et al., 2018). There is a lack of clarity on what paradigms and how socio-economic characteristics of resilience can be theoretically substantiated and empirically assessed, and what set of indicators allows to measure the resilience of communities to shocks (Giovannini et al., 2020; Czeceli et al., 2020). Without an applied methodology, it is difficult to assess the level of signs of resistance in Lithuanian municipalities. The dissertation aims to find an answer on how to ensure resilience to shocks at the local level and to effectively restore socio-economic well-being through the rational allocation of limited resources. |
Databáze: | OpenAIRE |
Externí odkaz: |