| Popis: |
Ilgalaikis nedarbas siejamas su dideliais reintegracijos į darbo rinką sunkumais, kurie ilgalaikėje perspektyvoje gali lemti socialinę atskirtį. Tyrimai rodo, kad būtent ilgą laiką nedirbančių ir socialinę paramą gaunančių asmenų grupė susiduria su motyvacijos bei aktyvumo, ieškant darbo, stoka ir patiria kitus sunkumus integruojantis į darbo rinką. Teigiama, kad apie trečdalis skirtingų socialinių grupių asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Įvertinus tai, kad ankstesniuose tyrimuose mažai akcentuotos darbo rinkos transformacijos, reikalaujančios kitų įgūdžių ir kompetencijų, kurias itin sunku įgyti pažeidžiamoms visuomenės grupėms, svarbu ilgalaikio nedarbo procesus vertinti ne tik statistiniame kontekste. Todėl šiame straipsnyje, pasitelkus kiekybinius antrinius duomenis bei kokybinių interviu su ekspertais ir ilgą laiką nedirbančiais ir socialinę paramą gaunančiais asmenimis duomenis, vertinamas šios problemos kompleksiškumas ir sąsajos su darbo rinkos transformacijomis. Rezultatai rodo, kad ilgą laiką nedirbantys socialinės paramos gavėjai menkai įtraukiami į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, stagnuoja kompleksinių paslaugų teikimas. Ekspertų teigimu, šie asmenys dažniausiai susiduria su sunkumais integruojantis darbo rinkoje dėl anksčiau įgytos, tačiau šiais laikais nereikalingos kvalifikacijos (profesijos), o patys informantai pabrėžia, kad vykstantys struktūriniai pokyčiai, ekonominiai svyravimai ar socialinės paramos sistemos reikalavimai apriboja galimybes ne tik įsidarbinti, tačiau ir dalyvauti visaverčiame socialiniame gyvenime. |
