Ryšiai tarp vyresnio amžiaus žmonių fizinės būklės, gyvenimo kokybės ir kognityvinių funkcijų

Autor: Nesteckytė, Gintarė
Přispěvatelé: Česnaitienė, Vida
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2021
Předmět:
Popis: Darbo tikslas: nustatyti ryšius tarp vyresnio amžiaus žmonių fizinės būklės, gyvenimo kokybės ir kognityvinių/ pažintinių funkcijų. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti ryšius tarp vyresnio amžiaus žmonių fizinės būklės ir gyvenimo kokybės. 2. Nustatyti ryšius tarp vyresnio amžiaus žmonių fizinės būklės ir kognityvinių/ pažintinių funkcijų. 3. Nustatyti ryšius tarp gyvenimo kokybės ir kognityvinių/ pažintinių funkcijų. Hipotezė: geriau vertinama fizinė būklė teigiamai koreliuoja su geresne gyvenimo kokybe, kurią nusako sveikatos būklė, socialumas ir fizinis aktyvumas, taip pat teigiamai koreliuoja su geru pažintinių funkcijų išlaikymu. Darbo metodika: tyrime dalyvavo 52 fiziškai aktyvūs ir neaktyvūs 62 – 89 metų asmenys. Tiriamųjų apklausa vyko žodiškai suderinus su Lietuvos sporto universiteto dėstytoja Kristina Visagurskiene, kuri veda fizinio aktyvumo užsiėmimus senjorams ir su Plungės miesto Trečiojo amžiaus universiteto vadovybe. Tyrimą sudarė šios dalys: demografiniai anketos klausimai; Trumpasis fizinės funkcijos įvertinimo testų rinkinys, kurį sudaro testai – statinės pusiausvyros išlaikymas skirtingose kojų padėtyse, ,,Sėstis ir stotis”, ,,Stotis ir eiti” (Šis testų rinkinys yra naudojamas vyresnio amžiaus žmonių apatinės kūno dalies, koordinacijos ir eisenos greičio nustatymui. Testas nustato apatinės kūno dalies veikimo apribojimus, susijusius su eisena, pusiausvyra ir jėga); Kelio paieškos A ir B testai (Dalis A matuoja vizualinės paieškos ir stebėjimo gebėjimus. Dalis B matuoja kognityvinį (pažintinį) lankstumą, gebėjimą perkelti dėmesį ir koncentraciją nuo vieno veiksmo prie kito, gebėjimą susitvarkyti su keliais skirtingais stimulais vienu metu (Reitan, R. M., Wolfston, D., 2004); Subjektyvus pažintinių funkcijų vertinimo klausimynas sudarytas iš dviejų dalių: 1) Atminties problemos ir 2) Pažintinės problemos, kuriose atsispindi veiklos planavimas, dėmesio koncentracija, gebėjimas veikti greitai ir efektyviai; SF – 36 klausimynas naudojamas su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei vertinti. Jį sudaro 36 klausimai, kurie atspindi 8 gyvenimo sritis, kurios suskirstytos į fizinę ir psichinę sveikatą. Skaičiavimai atlikti naudojant statistinės programos SPSS (ang. Statistical Package for Social Science) 26 versiją. Ranginiams duomenims apskaičiuoti buvo naudota Spearman‘o koreliacija, o nominaliniams duomenims Pearson‘o koreliacija. Patikimi ryšiai buvo laikomi kai p < 0,05. Tyrimo išvados: 1. Vertinant tiriamųjų fizinės būklės ir gyvenimo kokybės, kurią nusako fizinė ir psichinė sveikata, gautus rezultatus, nustatėme stiprius statistiškai reikšmingus ryšius. Prasčiau įvertinta fizinė būklė stipriai neigiamai koreliavo su psichinės ir fizinės sveikatos rodikliais. 2. Vertinant tiriamųjų fizinės būklės ir pažintinių funkcijų gautus rezultatus, nustatėme statistiškai reikšmingus ryšius. Asmenys, kurių fizinė būklė vertinama geriau, pasižymi geresniu gebėjimu planuoti veiklą, koncentruoti dėmesį, veikti greitai ir efektyviai, geba susitvarkyti su keliais stimulais vienu metu, kas parodo jų geresnį kognityvinį lankstumą. 3. Vertinant tiriamųjų gyvenimo kokybės, kurią nusako fizinė ir psichinė sveikata, ir pažintinių funkcijų gautus rezultatus, nustatėme stiprius ryšius. Kuo asmuo pasižymi geresne ir teigiamai vertinama gyvenimo kokybe, tuo jo kognityvinė funkcija geresnė. Asmenys, kurių fizinė ir psichinė sveikata buvo įvertinta prastai, pasižymėjo prastesne kognityvine/ pažintine funkcija.
Aim of the work: to determine relationships between physical condition, quality of life and cognitive function in older people. Objectives of the work: 1. To determine relationships between physical condition and quality of life in older people. 2. To determine relationships between physical condition and cognitive function in older people. 3. To determine relationships between quality of life and cognitive function in older people. Hypothesis: a better assessed physical condition is positively correlated with a better quality of life as defined by health status, sociality and physical activity and is also positively correlated with a good maintenance of cognitive functions. Methods: the study included 52 active and inactive persons aged 62 to 89 years. The survey was conducted in oral coordination with Kristina Visagurskienė, a lecturer at the Lithuanian Sports University, who conducts physical activity classes for seniors, and with the management of the Third Age University of city Plungė. The study consisted of the following parts: demographic questionnaire questions; a short set of physical function tests consisting of static balance in different foot positions, ,,Sit and stand“ and ,,Stand and walk“ tests; ,,Road search A and B“ tests; The Cognitive Failures Questionnare – CFQ and SF – 36 questionnaire . Calculations were made using SPSS (Statistical Package for Social Science) version 26. Spearman's correlation was used to calculate the rank data, and Pearson's correlation was used for the nominal data. Reliable relationships were considered when p < 0.05. Findings of the study: 1. Assessing the results obtained by the subjects' physical condition and quality of life, which is determined by physical and mental health, we found strong statistically significant correlations. Worse-assessed physical condition was strongly negatively correlated with mental and physical health indicators. 2. When evaluating the results obtained by the physical condition and cognitive functions of the subjects, we also found statistically significant correlations. Individuals, whose physical condition is assessed better, have a better ability to plan activities, focus, act quickly and effectively, and are able to cope with multiple stimuli simultaneously, which indicates their better cognitive flexibility. 3. Assessing the results of the subjects quality of life, which is determined by physical and mental health, and cognitive functions, we found strong positive correlations. The better and positive the person's quality of life, the better his cognitive function. Individuals whose physical and mental health were poorly assessed had poorer cognitive function.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: