Skirtingų kineziterapijos programų poveikis vyresnio amžiaus asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, pusiausvyrai

Autor: Čekavičiūtė, Laura
Přispěvatelé: Imbrasienė, Daiva
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2018
Předmět:
Popis: Insultas- ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24 val. nuo simptomų pradžios arba pasibaigiantis ligonio mirtimi. Insultas išlieka viena pirmaujančių ligų kraujotakos sistemoje, bei pirmaujanti liga, kuri palieka ryškiausius padarinius. Darbo tikslas: įvertinti skirtingų kineziterapijos programų poveikį vyresnio amžiaus asmenų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, statinei ir dinaminei pusiausvyrai, bei griuvimų rizikai. Tyrimo metodika: tyrime dalyvavo 10 tiriamųjų, atitinkančių atrankos kriterijus: patyrę išeminį smegenų insultą, amžius 70-80 metų, Bartelio indeksas 50-65 balai, trumpas protinės būklės testas ne mažiau 11 balų, neturintys kitų sutrikimų, galinčių paveikti pusiausvyrą ar koordinaciją. Tyrimas atliktas AB Birštono sanatorijoje „Versmė“. Visi tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmąją (n=5) ir antrąją (n=5). Antroji grupė atliko pratimus ant stabilių plokštumų, o pirmoji tuos pačius pratimus ant nestabilių plokštumų. Visi tiriamieji prieš ir po reabilitaciją buvo įvertinti Berg pusiausvyros skale, „Stotis ir eiti“ bei Fulertono pusiausvyros testais. Remiantis gautais rezultatais pateikiamos išvados: 1. Prieš kineziterapiją ant nestabilių plokštumų pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą statinė bei dinaminė pusiausvyra buvo blogesnė, o griuvimų rizika didesnė, negu po kineziterapijos. 2. Prieš kineziterapiją ant stabilių plokštumų pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą statinė bei dinaminė pusiausvyra buvo blogesnė, o griuvimų rizika didesnė, negu po kineziterapijos. 3. Pacientų, patyrusių išeminį galvos smegenų insultą, tiek statinė, tiek dinaminė pusiausvyra po kineziterapijos ant nestabilių plokštumų nebuvo reikšmingai geresnė, o griuvimų rizika nebuvo reikšmingai mažesnė, nei po kineziterapijos ant stabilių plokštumų.
The aim of the study was to evaluate the effect of different physiotherapy programs on the static and dinamic balance and prevention of falls in the elderly who have suffered from ischemic stroke. Research methodology: 10 subjects participated in the study. Patients who met the selection criteria were: Patients with ischemic stroke, aged 70-80, Bartel indexes 50-65, BPT at least 11, without any other disorders that could affect balance or coordination. The study was carried out at the Birštonas sanatorium \"Versmė\". All subjects were randomized into two groups: the first (n = 5) and second (n = 5). The tests were done 5 days a week after 30 minutes. The second group performed exercises on stable planes, and the first group exercised on unstable planes. All subjects before and after rehabilitation were assessed by the \"Up ang Go\" test, Berg equilibrium scales and Fullerton Advanced Balance Scale. Based on the results obtained, the following conclusions are made: 1. The static and dinamic balance of the first group improved and falling prevention decreased after physiotherapy compared with the state of pre-physiotherapy, the change was statistically significant. 2. The static and dinamic balance of the second group improved and falling prevention decreased after physiotherapy compared with state of pre-physiotherapy, but the change was not statistically significant. 3. Static and dinamic balance after physiotherapy on unstable plane was not statistically significant better and falling prevention was not statistically significant smaller compared with physiotherapy o stable plane, for elderly who have suffered from ischemic stroke.
Databáze: OpenAIRE