Vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymas per kūno kultūros pamokas

Autor: Akelaitis, Artūras
Přispěvatelé: Malinauskas, Romualdas
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2017
Předmět:
Popis: Temos aktualumas. Socialinių emocinių gebėjimų ugdymas ypatingai svarbus paauglystėje, nes mokiniai šiuo laikotarpiu susiduria su nemenkais sunkumais norėdami įveikti biologinius, kognityvinius ir fiziologinius pokyčius atsirandančius lytinio brendimo laikotarpyje (Yurgelun-Todd, 2007). CASEL (2015) teigimu, paaugliai dažniau nei jaunesni mokiniai užsiima rizikingu elgesiu bei susiduria su įvairiomis sudėtingomis situacijomis (pvz., padidėjusiu nepriklausomumu nuo suaugusiųjų, bendraamžių spaudimu ir socialinės medijos (pvz., „Facebook“, „Twitter“ ar „LinkedIn“) poveikiu). Kai paaugliai pradeda vis dažniau bendrauti su savo bendraamžiais, jie tuo pačiu metu vis dažniau patiria ir bendraamžių spaudimą, jie turi pereiti tapatybės paieškos vingius, nuolat ieškoti gyvenimo tikslų ir prasmės, pereinant į suaugusio žmogaus amžiaus tarpsnį (Erikson, 1993). Šie raidos pokyčiai yra didelis išbandymas teigiamai jaunuolių raidai ir gali daryti įtaką probleminio elgesio (pvz., smurto, patyčių, narkotinių medžiagų naudojimo, mokyklos palikimo) atsiradimui (Guerra & Bradshaw, 2008; Steinberg, Vandell, & Bornstein, 2011). Todėl ypač aktualu yra tirti vyresniojo mokyklinio amžiaus (15 – 18 metų) mokinius. Dauguma tyrėjų šį amžiaus tarpsnį priskiria vėlyvosios paauglystės laikotarpiui (Žukauskienė, 2001; Macek, 2003; Berk, 2006; Neinstein, 2009; Newman & Newman, 2015). Lietuvos švietimo sistema į šį laikotarpį įtraukia visų vyresnių – 9 – 12 klasių ir kai kuriuos aštuntų klasių mokinius (LR švietimo įstatymas, 2011). Mokiniai stokojantys socialinių ir emocinių gebėjimų – dažniau pasižymi asocialiu elgesiu, dažniau smurtauja ir dalyvauja nusikalstamoje veikloje, daugiau rizikuoja patirti mokymosi sunkumus, palikti mokyklą neįgijus profesinių gebėjimų ar be brandos atestato, dėl to sumažėja galimybė įsidarbinti (Adi et al., 2007; Bradley et al., 2008; Colman et al., 2009). Tuo tarpu mokiniai pasižymintys labiau išplėtotais socialiniais ir emociniais gebėjimais – linkę geriau mokytis mokykloje (Rivers et al., 2012), turi geresnės kokybės santykius su kitais žmonėmis (Lopes et al., 2004), geba geriau panaudoti konstruktyvius konfliktų sprendimo būdus, sprendžiant konfliktines situacijas (Brackett et al., 2006), veiksmingiau sprendžia socialines problemas (Reis et al., 2007), rečiau pasižymi negatyviu elgesiu (Brackett, Mayer, & Warner, 2004). Mokyklose yra mokoma įvairių dalykų, tačiau socialinių emocinių gebėjimų ugdymui nėra skiriama daug dėmesio. Mokiniai nežino, ką daryti, kai supyksta, patenka į konfliktines situacijas ar išgyvena liūdesį. Tai sąlygoja žalingų įpročių atsiradimą, gebėjimo mokytis sumažėjimą, nesugebėjimą užmegzti artimų santykių (Zins et al., 2004). Socialinis emocinis ugdymas yra procesas, kurio metu mes mokomės atpažinti ir valdyti emocijas, rūpintis kitais, priimti tinkamus sprendimus, elgtis etiškai ir atsakingai, vystyti teigiamus santykius ir vengti negatyvaus elgesio (Elias et al., 1997). Longitudiniai tyrimai (Durlak et al., 2011; Sklad et al., 2012; CASEL, 2015) rodo, kad socialinių emocinių gebėjimų ugdymas padeda sumažinti įvairias elgesio problemas, tokias kaip patyčias, agresiją, smurtą, narkotinių medžiagų vartojimą bei grėsmę būti pašalintam (-ai) iš ugdymo įstaigos. Durlak ir kolegų (2011) metaanalizės tyrimo duomenimis, mokiniai, kuriems buvo taikomos socialinių emocinių gebėjimų ugdymo programos mokyklose, pasižymėjo labiau išplėtotais socialiniais emociniais gebėjimais, teigiamai atsiliepė apie mokyklą ir mokymąsi, pasižymėjo geresniais socialiniais santykiais, taip pat sumažėjo jų elgesio problemos ir emocinis diskomfortas, o jų akademiniai rezultatai pagerėjo vidutiniškai 11 procentų, lyginant su mokiniais, kuriems šis ugdymas nebuvo taikytas (Durlak et al., 2011). CASEL (2013) pažymi, kad veiksmingiausias socialinių emocinių gebėjimų ugdymo laikotarpis prasideda ikimokykliniame amžiuje ir tęsiasi iki vyresniojo mokyklinio amžiaus. Kūno kultūros pamokos, kur vyksta intensyvios emocingos situacijos, atsiskleidžia mokinių charakteris ir asmenybė, yra puiki aplinka mokinių socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymui (Siskos, 2012). Šiuolaikinė kūno kultūra, dėl savo dinaminio pobūdžio, suteikia mokiniams įvairias galimybes bendrauti tarpusavyje, o tam reikalingi socialiniai gebėjimai, tokie kaip savikontrolė, problemų sprendimas, bendradarbiavimas su kitais (Hellison, 2011). Tyrimai rodo, kad kokybiškos kūno kultūros pamokos teigiamai veikia mokinių socialinių ir dorovinių gebėjimų raidą (Hellison & Martinek, 2006), skatina garbingą elgesį rungtynių metu (Vidoni & Ward, 2009), padeda kurti komandinį darbą ir bendradarbiavimą tarpusavyje (Hunter, 2006; Kinchin, 2006). Mokslinės problemos pagrindimas – iki šiol nėra sukurta kompleksinio modelio, kuriuo būtų galima remtis ugdant vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinius emocinius gebėjimus per kūno kultūros pamokas ir pagal kurį būtų galima parengti mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo per kūno kultūros pamokas programą. Mokslinė problema – kokį poveikį asmenybės socialiniams emociniams gebėjimams daro ugdymo programa, taikoma per kūno kultūros pamokas, kai yra pasitelkiamas kompleksinis socialinių emocinių gebėjimų ugdymo modelis? Tyrimo objektas – vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo ypatumai per kūno kultūros pamokas. Tyrimo hipotezė – taikant specialiai mūsų parengtą ugdymo programą galima tikėtis labiau išplėtotų vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų per kūno kultūros pamokas. Tyrimo tikslas – atskleisti vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo ypatumus per kūno kultūros pamokas. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibrėžti vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo teorines prielaidas ir teoriškai pagrįsti socialinių emocinių gebėjimų konstrukto struktūrą. 2. Teoriškai pagrįsti vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių kompleksinį socialinių emocinių gebėjimų ugdymo modelį per kūno kultūros pamokas ir pagal jį parengti socialinių emocinių gebėjimų ugdymo programą per kūno kultūros pamokas. 3. Nustatyti vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ypatumus per kūno kultūros pamokas. 4. Įvertini vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo programos veiksmingumą per kūno kultūros pamokas. Disertacijos mokslinis naujumas. Disertacijoje pateikiamas pagrįstas vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių kompleksinis socialinių emocinių gebėjimų ugdymo modelis per kūno kultūros pamokas. Pagrįsta originali vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo per kūno kultūros pamokas tyrimo metodologija. Sukurta ir validuota vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių kompleksinė socialinių emocinių gebėjimų ugdymo programa per kūno kultūros pamokas. Surinkta mokslui naudingų empirinių duomenų – atskleisti vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių (skirtingų amžiaus grupių ir skirtingos lyties tiriamųjų) socialinių emocinių gebėjimų ypatumai per kūno kultūros pamokas. Ugdomuoju eksperimentu nustatytas vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų per kūno kultūros pamokas ugdymo programos poveikis vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymui(si) per kūno kultūros pamokas. Disertacijos praktinis reikšmingumas. Sukurtas vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių kompleksinis socialinių emocinių gebėjimų ugdymo modelis per kūno kultūros pamokas ir jo tyrimo metodologija, leidžianti tirti kitų bendrojo ugdymo mokyklų vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinius ir plėtoti jų socialinius emocinius gebėjimus. Sukurta ir validuota vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių kompleksinė socialinių emocinių gebėjimų ugdymo programa per kūno kultūros pamokas gali būti integruojama į kūno kultūros pamokų bei neformaliosios veiklos mokykloje turinį. Disertacinio darbo išvados, praktinės rekomendacijos, empirinių tyrimų duomenys, gauti atliekant šį disertacinį tyrimą, gali būti naudingi pedagogams, sporto, sveikatos ir kitų sričių specialistams, analizuojantiems vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų plėtotės klausimus ir praktiškai įgyvendinantiems mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymą. IŠVADOS 1. Teoriškai pagrindus vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo prielaidas per kūno kultūros pamokas ir socialinių emocinių gebėjimų konstrukto struktūrą išryškėjo, kad: • vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymas(is) per kūno kultūros pamokas gali būti įgyvendintas remiantis pozityvios jaunimo raidos paradigmos, socialinės kognityviosios, socialinio konstruktyvizmo bei emocinės inteligencijos teorijų idėjomis; • socialinių emocinių gebėjimų konstrukto struktūra įprasmina idėją, kad vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinei ir emocinei raidai yra svarbūs šie socialinių emocinių gebėjimų komponentai: gebėjimas remtis savo pozityvia emocine patirtimi, pasitikėjimas savimi, savigarba, savivoka, gebėjimas įvertinti emocijas, gebėjimas suprasti ir analizuoti emocijas, gebėjimas išreikšti emocijas, savireguliacija, savikontrolė, savitvarda, socialinė savivoka, empatija, problemų sprendimas, pasitikėjimas kitais, bendravimo gebėjimai, bendradarbiavimo gebėjimai, atkaklumas, socialinė savikontrolė, socialinė adaptacija. 2. Parengus ir teoriškai pagrindus vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių kompleksinį socialinių emocinių gebėjimų ugdymo modelį per kūno kultūros pamokas ir pagal jį parengus vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo programą per kūno kultūros pamokas atskleista, kad: • mokslinės literatūros analizės ir tyrimų rezultatų apibendrinimo pagrindu galima išskirti keturių skirtingų sričių (santykio su savimi, santykio su kitais, pažinimo ir pozityvaus elgesio) socialinius emocinius gebėjimus kaip kompleksinio konstrukto komponentus, kurie sudaro kompleksinį vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo modelį per kūno kultūros pamokas; • vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo programa per kūno kultūros pamokas sukurta remiantis teoriškai pagrįstu kompleksiniu vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo modeliu per kūno kultūros pamokas: – skirtingų sričių (santykio su savimi, santykio su kitais, pažinimo ir pozityvaus elgesio) socialiniai emociniai gebėjimai plėtoti pasitelkiant šiuos ugdymo etapus: 1) supažindinimo su gebėjimo apibrėžtimi; 2) gebėjimo demonstravimo; 3) gebėjimo praktikavimo; 4) grįžtamojo ryšio; 5) išmokto gebėjimo įtvirtinimo; – skirtingų sričių socialiniai emociniai gebėjimai plėtoti pasitelkiant šiuos ugdymo metodus: pozityvaus elgesio modeliavimo, vaidybinių žaidimų, mažųjų grupių, judriųjų žaidimų, jautriosios treniruotės, relaksacijos treniruotės, vaizduotės treniruotės ir grupės diskusijos. 3. Nustatyti tokie vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ypatumai per kūno kultūros pamokas: • 17 – 18 metų mokiniai per kūno kultūros pamokas geriau geba remtis savo pozityvia emocine patirtimi, pasitikėti savimi, suprasti ir analizuoti emocijas, pasitikėti kitais bei pasižymi labiau išplėtotais savivokos, savireguliacijos, savikontrolės, savitvardos, atkaklumo ir neverbalinio bendravimo gebėjimais nei 15 – 16 metų tiriamieji; • 15 – 16 metų mokinių empatija seniems žmonėms ir vaikams yra didesnė nei 17 – 18 metų mokinių; • merginos labiau nei vaikinai geba remtis savo pozityvia emocine patirtimi, suprasti ir analizuoti emocijas, išreikšti savo emocijas, bendrauti ir bendradarbiauti bei pasižymi labiau iš(si)ugdytais savireguliacijos, socialinės savivokos, socialinės adaptacijos ir verbalinio bendravimo gebėjimais per kūno kultūros pamokas. Merginų empatija gyvūnams, tėvams, vaikams ir meno kūrinių veikėjams yra stipresnė nei vaikinų; • vaikinai per kūno kultūros pamokas labiau geba pasitikėti kitais nei merginos. 4. Ugdomuoju eksperimentu nustatytas vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų per kūno kultūros pamokas ugdymo programos poveikis vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymui(si) per kūno kultūros pamokas: ugdomojo eksperimento metu taikant kompleksinę socialinių emocinių gebėjimų ugdymo programą per kūno kultūros pamokas statistiškai reikšmingai (p < 0,05) padidėjo eksperimentinės grupės vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių pasitikėjimo savimi, savigarbos, savivokos, gebėjimo įvertinti emocijas, gebėjimo išreikšti emocijas, savikontrolės, savitvardos, socialinės savivokos, empatijos, problemų sprendimo, pasitikėjimo kitais, bendravimo, bendradarbiavimo, atkaklumo ir socialinės adaptacijos gebėjimai per kūno kultūros pamokas. Ugdomojo eksperimento metu gauti tyrimo rezultatai patvirtina tyrimo hipotezę, kad taikant specialiai mūsų parengtą ugdymo programą galima tikėtis labiau išplėtotų vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų per kūno kultūros pamokas.
Relevance of research topic. The education of social emotional skills is particularly important during adolescence because youth at this stage are going through rapid biological, cognitive, and physiological changes associated with puberty (Yurgelun-Todd, 2007). According to CASEL (2015), adolescents also engage in more risky behavior than younger students and face a variety of challenging situations, including increased independence, peer pressure, and exposure to social media (e.g., „Facebook“, „Twitter“, or „LinkedIn“). As adolescents increasingly interact with peers, they must simultaneously contend with peer pressure, they must navigate the vicissitudes of identity development and the search for purpose and meaning as they transition into adulthood (Erikson, 1993). These developmental and contextual shifts challenge positive youth development and increase normative risk for problem behaviors such as violence, substance use, and school dropout (Guerra & Bradshaw, 2008; Steinberg, Vandell, & Bornstein, 2011). It is therefore particularly important to carry out an investigation of senior high school age (15 – 18 years old) students. Most researchers attribute this age period to late adolescence (Žukauskienė, 2001; Macek, 2003; Berk, 2006; Neinstein, 2009; Newman & Newman, 2015). Lithuanian education system involves all senior high school age (9 – 12 grade) and some eighth grade students in this period (LR švietimo įstatymas, 2011). Students with poor social emotional skills are more at risk of experiencing learning difficulties and engaging in such behaviors as anti-social behavior, substance abuse, violence and criminality, and to leave school without any certification or vocational skills, with consequently poor employability opportunities (Adi et al., 2007; Bradley et al., 2008; Colman et al., 2009). In contrast, students with higher social emotional skills tend to perform better in school (Rivers et al., 2012), have better quality relationships (Lopes et al., 2004), resolve conflict in more constructive ways (Brackett et al., 2006), solve social reasoning problems more effectively (Reis et al., 2007), and engage less frequently in unhealthy behaviors (Brackett, Mayer, & Warner, 2004). There are a variety of subjects taught at school; however, the education of social emotional skills is not given much attention. Students do not know what to do when they get angry, enter the conflict situations or experiencing sadness. This leads to the emergence of addictions, decrease of learning ability, failure to establish a close relationship (Zins et al., 2004). The education of social emotional skills is defined as the process through which we recognize and manage emotions, establish healthy relationships, set positive goals, behave ethically and responsibly and avoid negative behaviors (Elias et al., 1997). Longitudinal studies have shown that the education of social and emotional skills is related to reductions in a variety of problem behaviors including aggression, delinquency, substance use, and dropout (Durlak et al., 2011; Sklad et al., 2012; CASEL, 2015). The meta-analysis conducted by Durlak and colleagues (2011) findings revealed that students who participated in school-based social emotional skills education programmes showed significant improvements in their social and emotional skills, attitudes towards school, positive social behavior, social relationships as well as a decrease in conduct-related problems, emotional distress and academic performance that reflected an 11-percentile-point gain in achievement. As noted by CASEL (2015), effective social emotional education programming begins in preschool and continues through high school. Physical education classes, during which students experience intense emotional situations, reveal students’ character and personality and is the perfect environment for the development of students’ social and emotional skills (Siskos, 2012). Contemporary physical education, through its dynamic social nature and its different codes, provides a variety of opportunities for student interaction that requires performance of social skills such as social self-control, problem solving, helping and cooperating with others (Hellison, 2011). Research evidence suggests that quality physical education contribute positively to students’ social and moral development (Hellison & Martinek, 2006), fair play behavior (Vidoni & Ward, 2009), team building, cooperation, and development of social skills (Hunter, 2006; Kinchin, 2006). Substantiation of the research problem – up to now has not been created a complex model that can be used in education of social emotional skills among senior high school age students in physical education classes and can be prepared the social emotional skills education programme in physical education classes according to the developed model. Research problem – what the effect of personality social emotional skills makes the education programme applied in physical education classes, when it is invoked by the complex model of social emotional skills education? Research object – the peculiarities of the education of social emotional skills among senior high school age students in physical education classes. Hypothesis – the application of our specially prepared education programme would allow expecting more developed social emotional skills among senior high school age students in physical education classes. Research aim – to reveal the peculiarities of the education of social emotional skills among senior high school age students in physical education classes. Research objectives: 1. Define theoretical assumptions of the education of social emotional skills among senior high school age students and theoretically substantiate the structure of the social emotional skills construct. 2. Theoretically substantiate the complex model of social emotional skills education among senior high school age students in physical education classes and prepare the social emotional skills education programme in physical education classes according to the developed model. 3. Determine the peculiarities of social emotional skills among senior high school age students in physical education classes. 4. Evaluate the effectiveness of social emotional skills education programme among senior high school age students in physical education classes. Scientific novelty of the dissertation. The dissertation presents a substantiated complex model of social emotional skills education among senior high school age students in physical education classes. The original research methodology for the senior high school age students’ social emotional skills education in physical education classes is substantiated. The complex social emotional skills education programme of senior high school age students in physical education classes is developed and validated. Empirical research data are collected which reveals the peculiarities of social emotional skills among senior high school age students (participants of different age and gender groups) in physical education classes. Educational experiment showed the effect of social emotional skills education programme among senior high school age students in physical education classes for the senior high school age students’ social emotional skills education (learning) in physical education classes. Practical significance of the dissertation. A complex model and research methodology of social emotional skills education among senior high school age students in physical education classes that have been developed allowing the study of other general education schools’ senior high school age students and developing their social emotional skills. The complex social emotional skills education programme of senior high school age students in physical education classes that has been developed and validated could be integrated into the contents of physical education classes and informal educational activities. The conclusions, practical recommendations and the data of the dissertation may be useful for the teachers, sports, health and other specialists, analyzing the senior high school age students’ social emotional skills development issues and practically implementing the education of students’ social emotional skills. CONCLUSIONS 1. After the theoretical substantiation of the assumptions for the senior high school age students’ social emotional skills education in physical education classes and the structure of the social emotional skills construct it appeared that: • the education of social emotional skills among senior high school age students can be implemented on the basis of the ideas of positive youth development paradigm, social cognitive, social constructivism, and emotional intelligence theories; • the structure of the social emotional skills construct gives meaning to the idea that the following social emotional skills components of intrapersonal, interpersonal, cognitive, and positive behavior domains are important to the social emotional development of senior high school age students: ability to use personal positive emotional experience, self-confidence, self-esteem, self-awareness, ability to assess emotions, ability to understand and analyze emotions, ability to express emotions, self-regulation, self-control, self-possession, social awareness, empathy, problem solving, trust in others, communication skills, cooperation skills, assertiveness, social self-control, social adaptation. 2. After the preparation and theoretical substantiation of the complex model of social emotional skills education among senior high school age students in physical education classes and the preparation of social emotional skills education programme among senior high school age students in physical education classes according to the developed model, it was revealed that: • research literature review and the generalization of results allowed distinguishing the social emotional skills components of intrapersonal, interpersonal, cognitive, and positive behavior domains as a complex construct which embody the complex model of social emotional skills education among senior high school age students in physical education classes; • social emotional skills education programme of senior high school age students in physical education classes was developed on the basis of the theoretically grounded complex model of social emotional skills education among senior high chool age students in physical education classes: - social emotional skills of different domains (intrapersonal, interpersonal, cognitive, and positive behavior) were developed using the following stages of education: 1) description of skill; 2) demonstration of skill; 3) practice of skill; 4) feedback; 5) reinforcement of educated skill; - social emotional skills were developed using the following methods of education: modeling positive behavior, role plays, small groups, agility games, sensitive training, relaxation training, imagination training, and group discussions. 3. The following peculiarities of social emotional skills among senior high school age students in physical education classes were established: • 17 – 18 years old students were more able to use personal positive emotional experience, understand and analyze emotions, trust in others, and have more developed self-confidence, self-awareness, self-regulation, self-control, self-possession, assertiveness, and non-verbal communication skills in physical education classes than 15 – 16 years old students; • the empathy for old people and children of 15 – 16 years old students were higher than 17 – 18 years old students; • girls were more able to use personal positive emotional experience, understand and analyze emotions, express emotions, communicate and collaborate, and have more developed self-regulation, social awareness, social adaptation, and verbal communication skills in physical education classes than boys. Girls tended to express more empathy for animals, parents, children, and characters of pieces of art than boys; • boys were more able to trust in others in physical education classes than girls. 4. Educational experiment showed the effect of social emotional skills education programme among senior high school age students in physical education classes for the senior high school age students’ social emotional skills education (learning) in physical education classes: the complex social emotional skills education programme applied during the educational experiment had a statistically significant (p < 0.05) effect on the components of the experimental group senior high school age students’ self-confidence, self-esteem, self-awareness, ability to assess emotions, ability to express emotions, self-control, self-possession, social awareness, empathy, problem solving, trust in others, communication skills, cooperation skills, assertiveness, and social adaptation skills in physical education classes. The findings of the educational experiment confirmed our research hypothesis that the application of our specially prepared education programme would allow expecting more developed social emotional skills among senior high school age students in physical education classes.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: