Vienkartinės galvos padėties korekcijos poveikis kramtomųjų raumenų aktyvumui ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcijai
Autor: | Masiulytė, Ieva |
---|---|
Přispěvatelé: | Jurgelaitienė, Giedrė |
Jazyk: | litevština |
Rok vydání: | 2019 |
Předmět: | |
Popis: | Darbo tikslas: Nustatyti vienkartinės galvos padėties korekcijos poveikį kramtomųjų raumenų aktyvumui ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) funkcijai. Tyrimo problema ir hipotezė. Pateikiami tyrimų rezultatai apie reikšmingas laikysenos ir kramtomosios sistemos sąsajas (Shousha et al., 2018). Galvai judant horizontaliai pirmyn, kas būdinga viršutiniam kryžminiam sindromui, dėl raumenų įtampos vystosi apatinio žandikaulio (AŽ) retrakcinė padėtis (Danner et al., 2009). Trūksta įrodymų kaip koreguojant galvos padėtį keičiasi kramtomosios sistemos funkcijos, todėl atlikome tyrimą, siekiant nustatyti ar vienkartinė galvos padėties korekcija turi įtakos kramtomajai sistemai. Tyrimo metodai: Laikysenos, SAŽS judesių amplitudžių, nuleidimo judesio stereotipo, maksimalios sukandimo jėgos ir kramtomųjų raumenų elektrinio aktyvumo vertinimas. Tiriamieji klausimai: Kokį poveikį vienkartinė galvos padėties korekcija turės galvos pasvirimo kampui, SAŽS aktyvių judesių amplitudėms, nuleidimo judesio stereotipui, kramtomųjų raumenų elektriniam aktyvumui, asmenims turintiems viršutinį kryžminį sindromą? Rezultatai: Po vienkartinės galvos padėties korekcijos galvos pasvirimo pirmyn pokytis: Mentė D = 5,65°, Mentė K = 3,9°. AŽ nuleidimo amplitudės reikšmingai sumažėjo: Mentė D 15,09 mm, Mentė K 15,58 mm, nuokrypis nuleidimo judesio metu sumažėjo Mentė D 2,06 mm; Mentė K 2,38 mm. Skirtumas tarp AŽ nuokrypio į šonus reikšmingai sumažėjo iki: Mentė D 0,32 mm; Mentė K 1,60 mm. Maksimalios sukandimo jėgos skirtumas tarp pusių padidėjo: Mentė D 4,27 kΩ; Mentė K 5,39 kΩ. Reikšmingų skirtumų nenustatyta vertinant elektrinį kramtomųjų raumenų aktyvumą. Išvados: Vienkartinė galvos padėties korekcija reikšmingai sumažina galvos pasvirimo pirmyn kampą, apatinio žandikaulio nuleidimo amplitudę ir nuokrypį nuo centro linijos, tačiau neturi reikšmingos įtakos kramtomųjų raumenų veikimo potencialo amplitudei ir dažniui asmenims turintiems viršutinį kryžminį sindromą ir nesimetrišką menčių padėtį. The aim of the study: Determine the effect of short – term forward head posture correction for masseter muscle activity and temporomandibular joint (TMJ) function. Problem and hypothesis of study: Are many studies with significant results about connections between posture and stomatognathic system (Shousha et al., 2018). When head moves horizontally forward, tension of the muscle develops mandibular to retraction position (Danner et al., 2009). There is a lack of evidence how head posture correction changes stomatognathic system functions, that is why we did study to determine if a short – term head posture correction affects system. Methods of study: Evaluation of posture, TMJ range of motion, jaw opening stereotype, maximum bite force, electrical activity of masseter muscles. Research questions: Will short – term head posture correction affect the head inclination angle, TMJ amplitudes of active motion, jaw opening motion stereotype, electrical activity of masseter muscles, for individuals with upper cross syndrome. Results: After short – term head posture correction, head inclination angle alteration: Scapular R = 5,65°, Scapular L = 3,9°. Jaw opening amplitude alteration Scapular R 15,09 mm, Scapular L 15,58 mm. The difference between mandibular deviations decreased to Scapular R 1,60 mm; Scapular L 1,18 mm. Deviation during jaw opening reduce Scapular R 2,06 mm; Scapular L 2,38 mm Maximal bite force difference between sides increased Scapular R 4,27 kΩ; Scapular L 5,39 kΩ. There are no significant differences in the electrical activity of masseter muscles. Conclusions: Short – term head posture correction significantly reduce head inclination angle, mandibular opening movement amplitude and deviation from centerline, but no significant effect in the electrical activity of masseter muscles, in individuals with upper cross syndrome and asymmetric scapular position. |
Databáze: | OpenAIRE |
Externí odkaz: |