Education of social responsibility among sport schools students

Autor: Juodsnukis, Dalius
Přispěvatelé: Malinauskas, Romualdas
Jazyk: angličtina
Rok vydání: 2018
Předmět:
Popis: Relevance of research topic is based on the data of sports competitiveness and self-orientation research, which revealed that the competitive sporting environment and self-orientation promotes immoral and unethical behavior both to their own and to other people (Jewell, 2011; Kavussanu, Seal & Phillips, 2006; Romand, Pantaleon & Cabagno, 2009; Shields, Bredemeier, LaVoi, & Power, 2005; Stanger, Kavussanu, & Ring, 2012). Sports education affects many sports school students. The goal is for young athletes to win the Olympic medals of the Games, World Championships or European Championships in the future, but only a few will succeed in doing so. We do not think about the impact of sports education on students who will not become professional sportspersons. What kind of people will we cultivate? What mark will they leave for sports? We must understand the power of sport and the fact that sport is more important than just focusing on achievements (Carter, 2009). Socially irresponsible behavior, alcohol abuse and violence are a serious social problem, and this behavior is a problematic subject of sport culture (Malnati et al., 2016). In recent years, research on moral behavior in the field of sport has attracted a lot of attention (Kavussanu, 2012). It has been revealed that athletic activities involve athletes engaging in various anti-social behaviors such as attempting to injure their opponent, fraud, and disputes with judges (Kavussanu et al., 2006; Shields et al., 2005), as well as prosocial activities such as support and encouragement for teammates (Kavussanu & Boardley, 2009). Sport is a social environment in which athletes interact with one another, and where they can acquire negative experience if they are seeking to win by means such as dishonesty with other athletes, appeal to judges' decisions or rebellion to rivals. On the other hand, the social sporting context (sports schools that implement social responsibility education programs) can experience a positive athletic behavior when a teammate is encouraged after a failed game or aid to a rival (Hayden, 2010; Hellison, 2011; Kavussanu & Boardley, 2009). The benefits of socially responsible institutions and organizations (in our case, sports schools) for society are the center of today's debate at all levels. However, an individual, as a person who is primarily a family and only afterwards, is part of every community, organization, institution, society so far is being ignored and left to \"live for himself\" (Leliugienė, 2012), and this can happen if at a sports school lack of attention to the development of social responsibility. As the analysis of scientific literature suggests, there are no uniform principles for the education of young athletes in relation to the development of social responsibility, since there are different approaches in this regard (Cómez-Mármol, Martínez, Sánchez, Valero, & González-Víllora, 2017). Supporters of the first aprouch (Bredemeier, Shields, & Shields, 1986) believe that sport itself is a process of socialization and values, which correlates with the ideology of the Olympic heritage. On the other hand, supporters of the second approach have noted that the curriculum of young athletes usually restores stereotypes and hostile sporting environments characterized by anti-social and violent actions and attitudes and values that cannot help to develop socially responsible personalities. However, there is an intermediate position which states that the development of young athletes can have a positive or negative impact on young athletes depending on certain conditions, and this position reflects the views of most contemporary sports psychologists and educators (Brewer, 2009; Eklund & Tenenbaum, 2014; Sánchez & Mosquera, 2011). It can be assumed that the theory that sport and physical activity have the potential to cultivate a personality is unmanageable idea of time. The idea of a potential way to develop social responsibility is developed by researchers in implementing programs based on physical activity and sport (Collingwood, 1997; Gordon, 2010; Hellison, 2011). By accepting this potential, it's keep in mind that results are not achieved simply by participating in sports activities. In order to succeed, programs must clearly identify positive social development as the most desirable priority and need to be carefully organized to increase the chances of achieving this (Shields & Bredemeier, 2001). Based on sport as a potential for moral and ethical behavior, the theoretical and practical search for a socially responsible personality education model and its application remains an important issue in order to develop the social responsibility among of sports school. Scientific problem The relevance of the scientific problem of a dissertation study is substantiated by the following circumstances: 1. The unilateral nature of social responsibility (SR) research. A large number of studies have been carried out on the education of children and young people's social responsibility through physical education lessons, but there are no publications that analyze the development of a socially responsible personality in sports schools. 2. Lack of social responsibility research in Lithuania. Plenty examples of SA implementation and their research work were conducted in the United States. But there are many cultural differences between the United States and Lithuania. There are no social responsibility studies in the field of Lithuania education. 3. Implementation of SA between students who are not at risk. Most research has been done in programs where students are at risk. The identification of such students is based on factors such as the problem of poverty and, in many cases, redirection from juvenile legal programs. Only limited research was conducted on the impact of the model on students that not belonging to different risk groups. 4. Problematic situation, which is solved by lack of certain scientific knowledge. To date, there is no model for developing a socially responsible personality through sporting activities. The analysis of literary sources, as well as the problems and lack of research related to the development of social responsibility of pupils in sport schools, raises a fundamental problematic question: how is the educational program developed in accordance with the developed model of socially responsible personality education in the conditions of modern society would help to develop social responsibility among students of sport schools? Research object is the development of social responsibility among students of sports schools. Hypothesis – after the end of the educational experiment the sport school students will have more developed social responsibility. The aim of research is to analyze peculiarities of social responsibility education among sports school students. Research tasks: 1. Carry out an interdisciplinary analysis of the concept of social responsibility, justifying the most important concepts that are adequate to the phenomenon under analysis and the theoretical basis for the structure of the construct \"socially responsible personality\". 2. Theoretically justified the model of social responsibility education for students of sports schools and to develop a social responsibility education program for students of sport schools. 3. Identify peculiarities of the social responsibility among cadets and junior age students in sport schools 4. Determine the effectiveness of social responsibility education programme among soccer sport schools students before and after the curriculum Scientific novelty of the dissertation. The dissertation presents a substantiated model of social responsibility education for sports school students. The original methodology for studying the social responsibility among students of sport schools is based. A multifunctional program for social responsibility education for sports school students has been created and validated. The collection of empirical data that is useful to science is to reveal the peculiarities of social responsibility among students of sports schools (different age groups). The educational experiment showed the effect of the social responsibility education program among sports school students on the development of social responsibility components and subcomponents of sports school students. Practical significance of the dissertation. Developed multidimensional model and its research methodology of social responsibility education for sports school students, which allows studying senior age students of sport schools and developing their social responsibility components and subcomponents. The developed and validated sports school students’ multidimensional social responsibility education program can be integrated into sports school curricula and content of informal sports activities. The findings of the dissertation, practical recommendations, and empirical research data obtained during this dissertation may be useful for educators, sports, health and other specialists who are analyzing issues social responsibility development for young athletes and practically implementing social responsibility development. Researchers will be able to base this work on further exploring the issue of social responsibility education in the development of young athletes or in other contexts of sporting activities. Work Structure The dissertation consists of an introduction, four parts, conclusions, recommendations, references, and appendices. The volume of the study is 195 pages without appendices. There are 31 tables, 22 figures, and 6 appendices. The list of reference consists of 380 sources of scientific literature. CONCLUSIONS 1. After the theoretical substantiation of the assumptions for the senior sport school age students’ social responsibility education and the structure of the social responsibility structure it appeared that: • The development of social responsibility among students of sport schools can be implemented on the basis of the ideas of moral development, social cognitive, humanistic and social constructivism theories. • An analysis of the concepts and definitions of responsibility and social responsibility revealed that social responsibility could be described as an integral personality characteristic, expressed in moral and ethical behavior, the adoption of conscious norms of society, the basis of attitudes and values, the expression of volition and perception of the consequences of the activity itself person and other people. • The theoretical basis for the structural structure of the social responsibility education of sports schools has revealed that the multidimensional structure of the social responsibility construct makes sense that the following components of social responsibility are important for the development of the social responsibility among students in sport schools: perceived social responsibility, values, consciousness, volition and positive behavior. Educational expression among all components of social responsibility represent achieved level of social responsibility. 2. Theoretically based model of social responsibility education for students of sports schools and its developed social responsibility education program: • Research literature review and the generalization of results allowed distinguishing the social responsibility five different components, such as components of a multidimensional construct (sub-components), which is a multidimensional model of social responsibility education for students of sports schools. • The program of social responsibility education for sports school students is based on the theoretically based model of social responsibility education for sports school students. • Developing social responsibility components and sub-components through the following stages of education: presentation of subcomponent, practical test of subcomponent, feedback, reinforcement of subcomponent. • Social responsibility of different components and subcomponents were developed using the following methods of education: group discussion, demonstration, small groups, sensitive training, role play, case study analysis, agility games, imagination training. 3. The following social responsibility peculiarities of sports school students were identified: • 17 – 18 years old students have a more developed general level of perceived social responsibility and a positive attitude towards the importance of social responsibility, social activity, moral self-consciousness and members of the sports team than football players aged 15-16. • 17 – 18 years old students have higher general consciousness level, were more able to strive their goal and have higher level of dependability than football players aged 15-16. • 17 – 18 years old students have more developed prosocial behavior with teammates than 15 – 16 years old students. • 17 – 18 years old students have a more generalized level of social responsibility and more concerned with others, social responsibility is more pronounced both in training and competition, and in life situations than football players aged 15-16. 4. Educational experiment showed the effect of social responsibility education programme among senior sport school age students in education groups for the senior sport school age students’ social responsibility (learning) in education groups: the multidimensional social responsibility education programme applied during the educational experiment had a statistically significant (p < 0.05) effect on the components of the experimental group senior sport school age students’ positive attitude towards the importance of social responsibility, towards public activities, towards social activity, towards social responsibility in sport, towards sporting activities, towards moral self-consciousness, towards members of a sports team, general level of perceived social responsibility, competence values, moral values, orderliness, dependability, general level of consciousness, courage, self-control, prosocial behavior with teammates, prosocial behavior with rivals, respect, social responsibility in training and competition situations, social responsibility in life situations and have more developed general level of social responsibility in education groups. The findings of the educational experiment confirmed our research hypothesis that the application of our specially prepared education programme would allow expecting more developed social responsibility among senior sport school age students in education groups. • An interview with parents revealed that the experimental group's parents had a deeper insight into social responsibility and its development in sports schools and more pronounced changes in socially responsible behavior than those in the control group. The parental approach of the experimental group was more in line with the concept of social responsibility presented in this paper. • After identifying interactions between the socially responsible indicators and the experimental group parent interview data after the educational experiment, it has been disclosed that the perceived component of social responsibility is related to the positive parent's view of the interaction between social responsibility and sports activities, integration with sport, with an interest in the environment and the importance of moral values; Consciousness characteristic are related to respect and consciousness, as well as through the development of social responsibility through the development of behavior and consciousness, sense of responsibility, respect, consciousness; The positive behavioral component is related to social responsibility in the development of behavior and consciousness also caring and helping; The levels of social responsibility are relate to the revealed category of respect and respect for others, caring and helping, care for others and responsibility for others. The relationship of the qualitative research interaction with the results of the quantitative research was confirmed by the impact of the social responsibility education program among students of the experimental group. Based on the established relationships between quantitative and qualitative research, we can propose that the impact of social responsibility education has been revealed both in qualitative and quantitative research. The integration of the mixed research suggests that in one context (workout, competition) developed socially responsible personality traits can be transferred to other contexts.
Temos aktualumas grindžiamas sporto konkurencingumo ir orientacijos į save tyrimų duomenimis, kurie atskleidė, kad konkurencinė sporto aplinka ir orientacija į save skatina amoralų ir neetišką elgesį tiek savo tiek ir kitų žmonių atžvilgiu (Bussey, 2008; Jewell, 2011; Kavussanu, Seal, & Phillips, 2006; Romand, Pantaleon, & Cabagno, 2009; Shields, Bredemeier, LaVoi, & Power, 2005; Stanger, Kavussanu, & Ring, 2012). Sportinis rengimas paveikia daugelį sporto mokyklų mokinių. Yra siekiama, kad ateityje jaunieji sportininkai laimėtų olimpinius žaidynių, pasaulio ar Europos čempionatų medalius, bet iš daugelio tai pavyks padaryti tik keletui. Mes nepagalvojame apie sportinio rengimo poveikį mokiniams, kurie netaps profesionaliais sportininkais. Kokiais žmonėmis mes juos išugdysime? Kokią žymę jiems paliks sportas? Mes turime suprasti sporto galią ir tai, kad sporto reikšmė yra didesnė negu tik susikoncentravimas į laimėjimus (Carter, 2009). Socialiai neatsakingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu ir smurtas yra rimtos socialinės problemos, o toks elgesys yra problematiškas sporto kultūros objektas (Malnati et al., 2016). Pastaraisiais metais, didelio tyrėjų dėmesio sulaukė moralaus elgesio tyrimai sporto srityje (Kavussanu, 2012). Atskleista, kad sportinės veiklos metu, sportininkai užsiima įvairiomis antisocialaus elgesio veiklomis, tokiomis kaip bandymas sužeisti savo varžovą, sukčiavimas ir ginčai su teisėjais (Kavussanu et al., 2006; Shields et al., 2005) taip pat ir prosocialiomis veiklomis kaip antai pagalba kitiems žaidėjams, pagalba susižeidus arba patyrus traumą, palaikymas ir padrąsinimas komandos draugų (Kavussanu & Boardley, 2009). Sportas yra socialinė aplinka, kurioje sportininkai sąveikauja vieni su kitais ir ten jie gali įgyti neigiamos patirties, jeigu yra siekiama laimėti tokiomis priemonėmis kaip nesąžiningumas su kitais sportininkais, apeliavimas į teisėjų sprendimus arba kerštavimas varžovams. Kita vertus, socialinis sporto kontekstas (sporto mokyklos, kuriose vykdomos socialinės atsakomybės ugdymo programos) leidžia patirti pozityvaus elgesio sportinėje veikloje patyrimą, kai paskatinamas komandos draugas po nesėkmingo žaidimo arba pagalba susižeidus varžovui (Hayden, 2010; Hellison, 2011; Kavussanu & Boardley, 2009). Socialiai atsakingų įstaigų ir organizacijų (mūsų atveju – sporto mokyklų) nauda visuomenei, valstybei, aplinkai yra šių dienų diskusijų centras visais visuomenės lygmenimis. Tačiau individas, kaip asmuo, kuris pirmiausia yra šeimos ir tik paskui kiekvienos bendruomenės, organizacijos, įstaigos, visuomenės, valstybės dalis, kol kas yra tarsi ignoruojamas ir paliekamas „gyventi sau“ (Leliugienė, 2012), o taip gali atsitikti, jei sporto mokykloje socialinės atsakomybės ugdymui būtų skiriamas nepakankamas dėmesys. Kaip leidžia teigti mokslinės literatūros analizė, nėra vieningų jaunųjų sportininkų ugdymo principų susijusių su socialinės atsakomybės ugdymu, nes šiuo požiūriu egzistuoja skirtingi požiūriai (Cómez-Mármol, Martínez, Sánchez, Valero, & González-Víllora, 2017). Pirmojo požiūrio šalininkai (Bredemeier, Shields, & Shields, 1986) mano, kad sportas pats savaime yra socializacijos ir vertybių ugdymo procesas, nes tai atitinka olimpinių vertybių ideologiją. Antrojo požiūrio šalininkai, priešingai, pastebėjo, kad jaunųjų sportininkų ugdymo programos paprastai atkuria stereotipus ir priešišką sporto aplinką, kuriai būdingi antisocialūs ir smurtiniai veiksmai bei požiūris ir vertybės, kurios negali padėti ugdyti socialiai atsakingų asmenybių. Tačiau yra tarpinė pozicija, kuri teigia, kad jaunųjų sportininkų ugdymas gali turėti teigiamą arba neigiamą įtaką jauniesiems sportininkams, priklausomai nuo tam tikrų sąlygų, o ši pozicija atspindi daugumos šiuolaikinių sporto psichologų ir edukologų nuomones (Brewer, 2009; Eklund & Tenenbaum, 2014; Sánchez & Mosquera, 2011). Galima manyti, kad teorija, jog sportas ir fizinė veikla turi potencialo ugdyti asmenybę, yra laikui nepavaldi idėja. Idėją, kaip potencialų būdą socialinei atsakomybei ugdyti, išplėtoja tyrėjai, įgyvendindami programas, grindžiamas fizine veikla ir sportu (Collingwood, 1997; Gordon, 2010; Hellison, 2011; Siedentop, 1991). Beje, pritariant šiam potencialui, turima omenyje, kad rezultatai nepasiekiami paprasčiausiai dalyvaujant sportinėje veikloje. Kad viskas pavyktų, programos turi aiškiai identifikuoti pozityviąją socialinę raidą, kaip geidžiamiausią prioritetą, ir turi būti kruopščiai organizuotos, kad padidintų galimybę tam pasiekti (Shields & Bredemeier, 2001). Remiantis sportu, kaip moralaus ir etiško elgesio ugdymo potencialu, teorinė bei praktinė socialiai atsakingos asmenybės ugdymo modelio paieška ir jo taikymas išlieka svarbiu klausimu, siekiant ugdyti sporto mokyklos mokinių socialinę atsakomybę. Mokslinė problema Disertacinio tyrimo mokslinės problemos aktualumą pagrindžia šios aplinkybės: 1. Socialinės atsakomybės (toliau SA) tyrimų vienpusiškumas. Atlikta daug tyrimų, kuriuose buvo tiriamas vaikų ir jaunimo socialinės atsakomybės ugdymas per kūno kultūros pamokas, tačiau nėra publikacijų, kuriose būtų analizuotas socialiai atsakingos asmenybės ugdymas sporto mokyklose. 2. Socialinės atsakomybės tyrimų trūkumas Lietuvoje. Daug SA įdiegimo pavyzdžių ir jų tyrimo darbų buvo atlikta JAV. Tačiau tarp JAV ir Lietuvos yra daug ryškių kultūrinių skirtumų. Nėra atlikta SA tyrimų, nagrinėjančių ugdymą Lietuvos kontekste. 3. SA įdiegimas tarp mokinių, kurie nepriklauso rizikos grupėms. Dauguma tyrinėjimų atlikta tose programose, kur mokiniai priklauso rizikos grupėms. Tokių mokinių identifikavimas yra grindžiamas faktoriais, kaip skurdo problemos, ir daugeliu atveju nukreipimu iš nepilnamečių teisinių programų. Buvo vykdytas tik siauras tyrinėjimas nagrinėjant modelio poveikį mokiniams, nepriklausantiems įvairioms rizikos grupėms. 4. Probleminė situacija, kuriai spręsti trūksta tam tikrų mokslo žinių. Iki šiol nėra sukurta modelio, kuriuo būtų galima remtis ugdant socialiai atsakingą asmenybę per sportinę veiklą. Atlikta literatūros šaltinių analizė, taip pat mokslinių tyrimų, susijusių su sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymu problematika ir stoka, iškelia esminį probleminį klausimą – kaip parengta edukacinė programa pagal sukurtą socialiai atsakingos asmenybės ugdymo modelį šiuolaikinės visuomenės sąlygomis padėtų ugdyti sporto mokyklų mokinių socialinę atsakomybę? Tyrimo objektas – sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymas. Tyrimo hipotezė – sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymas vaikų ir jaunimo sporto mokyklose bus veiksmingas, jeigu bus pasitelktas daugialypis modelis (taikant ugdymo programą pagal sukurtą daugialypį ugdymo modelį, galima tikėtis didesnės sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės). Tyrimo tikslas – atskleisti sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymo ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikti tarpdisciplininę socialinės atsakomybės sampratos analizę, pagrindžiant svarbiausias sąvokas, adekvačias analizuojamam fenomenui ir teoriškai pagrįsti konstrukto „socialiai atsakinga asmenybė“ struktūrą. 2. Teoriškai pagrįsti sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymo modelį ir pagal jį parengti sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymo programą. 3. Nustatyti futbolo sporto mokyklų jaunučių ir jaunių socialinės atsakomybės ypatumus. 4. Ugdomuoju eksperimentu įvertinti futbolo sporto mokyklos mokinių socialinę atsakomybę prieš ugdymo programą ir po jos, siekiant nustatyti ugdymo programos veiksmingumą. Disertacijos mokslinis naujumas. Disertacijoje pateikiamas pagrįstas daugialypis sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymo modelis. Pagrįsta originali sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymo tyrimo metodologija. Sukurta ir validuota daugialypė sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymo programa. Surinkta mokslui naudingų empirinių duomenų – atskleisti sporto mokyklų mokinių (skirtingų amžiaus grupių) socialinės atsakomybės ypatumai. Ugdomuoju eksperimentu nustatytas sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymo programos poveikis sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės komponentų ir subkomponentų ugdymui(si). Disertacijos praktinis reikšmingumas. Sukurtas sporto mokyklų mokinių daugialypis socialinės atsakomybės ugdymo modelis ir jo tyrimo metodologija, leidžianti tirti sporto mokyklų vyresniojo amžiaus mokinius ir plėtoti jų socialinės atsakomybės komponentus ir subkomponentus. Sukurta ir validuota sporto mokyklų mokinių daugialypė socialinės atsakomybės ugdymo programa gali būti integruojama į sporto mokyklų mokinių ugdymo programas bei neformaliosios sportinės veiklos turinį. Disertacinio darbo išvados, praktinės rekomendacijos, empirinių tyrimų duomenys, gauti atliekant šį disertacinį tyrimą, gali būti naudingi pedagogams, sporto, sveikatos ir kitų sričių specialistams, analizuojantiems jaunųjų sportininkų socialinės atsakomybės ugdymo plėtotės klausimus ir praktiškai įgyvendinantiems socialinės atsakomybės ugdymą. Tuo tarpu, mokslininkai ir tyrėjai šiuo darbu galės remtis toliau tyrinėdami socialinės atsakomybės ugdymo problemą ugdant jaunuosius sportininkus ar kituose sportinės veiklos kontekstuose. IŠVADOS 1. Teoriškai pagrindus sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymo prielaidas ir socialinės atsakomybės ugdymo struktūrą išryškėjo, kad: • Sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymas gali būti įgyvendintas remiantis moralinės raidos, socialinės kognityviosios, humanistinės bei socialinio konstruktyvizmo teorijų idėjomis. • Atsakomybės bei socialinės atsakomybės sampratų bei apibrėžimų analizė atskleidė, kad socialinė atsakomybė galėtų būti apibūdinta kaip integratyvi asmenybės savybė, pasireiškianti moralės ir etikos principais pagrįstu elgesiu, sąmoningu visuomenės normų priėmimu, požiūrių ir vertybių pagrindu, valios išraiška bei suvokimu, kokias pasekmes turi vykdoma veikla pačiam asmeniui ir kitiems žmonėms. • Teoriškai pagrindus sporto mokyklų socialinės atsakomybės ugdymo konstrukto struktūrą išryškėjo, kad socialinės atsakomybės konstrukto daugialypė struktūra įprasmina idėją, kad sporto mokyklų mokinių socialinei atsakomybei ugdyti yra svarbūs šie socialinės atsakomybės komponentai: suvokta socialinė atsakomybė, vertybės, sąmoningumas, valia ir pozityvus elgesys. Visų socialinės atsakomybės komponentų ugdymo išraiška yra pasiektas socialinės atsakomybės lygis. 2. Teoriškai pagrįstas sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymo modelis ir pagal jį parengta socialinės atsakomybės ugdymo programa: • Mokslinės literatūros analizės ir tyrimų rezultatų apibendrinimo pagrindu išskirti penki skirtingi komponentai, kaip daugialypio konstrukto komponentai (jie dar yra sudaryti iš dalių – subkomponentų), kurie sudaro daugialypį sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymo modelį. • Sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymo programa sukurta remiantis teoriškai pagrįstu daugialypiu sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymo modeliu. • Socialinės atsakomybės komponentai ir subkomponentai plėtoti pasitelkiant šiuos ugdymo etapus: ugdomo subkomponento pristatymo, praktinio išbandymo, grįžtamojo ryšio teikimo ir įtvirtinimo. • Socialinės atsakomybės komponentai ir subkomponentai per sporto mokyklų mokinių užsiėmimus - treniruotes ugdomi, pasitelkiant šiuos ugdymo metodus: demonstravimo, vaidmenų atlikimo, mažųjų grupių, judriųjų žaidimų, jautriosios treniruotės, atvejo situacijos analizės, vaizduotės treniruotės ir grupės diskusijos. 3. Nustatyti tokie sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ypatumai: • 17 – 18 metų futbolininkai pasižymi labiau išsiugdytu bendruoju suvoktos socialinės atsakomybės lygiu bei teigiamu požiūriu į socialinės atsakomybės svarbą, socialinį aktyvumą, moralinę savivoką ir sporto komandos narius nei 15 – 16 metų futbolininkai. • 17 – 18 metų futbolininkai pasižymi aukštesniais bendrojo sąmoningumo rodikliais, pasižymi didesniu tikslo siekimu ir yra pareigingesni nei 15 – 16 metų futbolininkai. • 17 – 18 metų futbolininkai pasižymi labiau prosocialiu elgesiu su komanda nei 15 – 16 metų futbolininkai. • 17 – 18 metų futbolininkai pasižymi aukštesniu bendruoju socialinės atsakomybės lygiu, didesniu rūpinimusi kitais, socialinė atsakomybė labiau pasireiškia tiek treniruočių ir varžybų metu, tiek ir gyvenimiškose situacijose nei 15 – 16 metų futbolininkų. 4. Ugdomuoju eksperimentu nustatytas sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymo programos poveikis futbolo sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymui(si): ugdomojo eksperimento metu taikant daugialypę socialinės atsakomybės ugdymo programą statistiškai reikšmingai (p < 0,05) sustiprėjo eksperimentinės grupės sporto mokyklų mokinių teigiamas požiūris į socialinės atsakomybės svarbą, į visuomeninę veiklą, į socialinį aktyvumą, į socialinę atsakomybę sportinėje veikloje, į sportinę veiklą, į moralinę savivoką, taip pat sustiprėjo bendrasis suvoktos socialinės atsakomybės lygis, tvarkingumas, pareigingumas, bendrasis sąmoningumo lygis, gebėjimų ugdymo vertybių raiška, moralinių vertybių raiška, drąsa, savitvarda, prosocialus elgesys su varžovais, pagarba kitiems, rūpinimasis kitais, socialinė atsakomybė treniruočių ir varžybų metu, socialinė atsakomybė gyvenimiškose situacijose ir bendrasis socialinės atsakomybės lygis. • Interviu su tėvais atskleidė, kad eksperimentinės grupės tėvai pasižymėjo gilesniu požiūriu į socialinę atsakomybę ir jos ugdymą sporto mokyklose bei labiau išreikštais socialiai atsakingo elgesio pokyčiais nei kontrolinės grupės tiriamieji. Eksperimentinės grupės tėvų požiūris labiau atitiko šiame darbe pateiktą socialinės atsakomybės ugdymo koncepciją. • Nustačius sąveikos ryšius tarp po ugdomojo eksperimento statistiškai reikšmingai pagerėjusių socialinės atsakomybės rodiklių ir eksperimentinės grupės tėvų interviu duomenų, buvo atskleista, kad suvoktos socialinės atsakomybės komponentas yra susijęs su teigiamu tėvų požiūriu į socialinės atsakomybės ir sportinės veiklos sąveiką, su integravimu su sportu, su platesniu požiūriu į visuomenę, su moralinių vertybių svarba ir socialinės atsakomybės ugdymo pagalba ugdant pozityvų elgesį ir sąmoningumą. Sąmoningumo savybės yra susijusios su pagarbaus elgesio ir sąmoningumo padidėjimu, taip pat su socialinės atsakomybės ugdymo pagalba ugdant pozityvų elgesį ir sąmoningumą, atsakingumo pojūčiu, pagarba tėvams ir bendruoju sąmoningumo padidėjimu; pozityvaus elgesio komponentas siejasi su socialinės atsakomybės pagalba ugdant elgesį ir sąmoningumą bei rūpinimąsi artimąja aplinka. Socialinės atsakomybės lygis siejasi su atsakingumo pojūčiu, pagarba tėvams, rūpinimusi artimąja aplinka, rūpinimusi kitais ir atsakingumu už kitus. Nustatyti kokybinio tyrimo sąveikos ryšiai su kiekybinio tyrimo rezultatais patvirtino socialinės atsakomybės ugdymo poveikį eksperimentinės grupės mokiniams. Remdamiesi nustatytais kiekybinio ir kokybinio tyrimo sąveikos ryšiais, galime teigti, kad socialinės atsakomybės ugdymo poveikis buvo atskleistas tiek kiekybinio, tiek ir kokybinio tyrimo metu. Mišraus tyrimo rezultatai sudaro prielaidą, kad viename kontekste (treniruotės, varžybos) iš(si)ugdytos socialiai atsakingos asmenybės savybės gali būti perkeliamos į kitus kontekstus.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: