Socialinio kapitalo reikšmė 9-12 klasių moksleivių motyvacijai būti fiziškai aktyviais ir laisvalaikio fiziniam aktyvumui

Autor: Bagdonaitė, Benita
Přispěvatelé: Miežienė, Brigita
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2022
Předmět:
Popis: Darbo problema: Mažas paauglių fizinis aktyvumas. Darbo tikslas : Išanalizuoti socialinio kapitalo, motyvacijos būti fiziškai aktyviu ir fizinio aktyvumo rodiklių raišką sociodemografinių, kūno masės indekso rodiklių atžvilgiu ir tarpusavio sąsajas. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti socialinį kapitalą, motyvaciją būti fiziškai aktyviu, fizinį aktyvumą ir fizinį aktyvumą laisvalaikiu sociodemografinių ir kūno masės indekso rodiklių atžvilgiu. 2. Nustatyti socialinio kapitalo, motyvacijos būti fiziškai aktyviu, fizinio aktyvumo ir fizinio aktyvumo laisvalaikiu tarpusavio ryšius. 3. Įvertinti ar motyvacija būti fiziškai aktyviu medijuoja socialinio kapitalo, fizinio aktyvumo ir fizinio aktyvumo laisvalaikio sąsają. Hipotezė: Didesnis socialinis kapitalas su didesniu fiziniu aktyvumu siejasi pastiprindamas motyvaciją būti fiziškai aktyviu. Metodai: Šis tyrimas apėmė 907 moksleivius iš 8 Lietuvos apskričių, miestų ir jų rajonų. Iš visų tiriamųjų 395 (43,6 proc.) buvo vaikinai ir 677 (74,6 proc.) gyveno mieste. Tiriamųjų amžius kito nuo 15 iki 19 metų, amžiaus vidurkis 16,81 metų. Tyrimas buvo vykdomas pateikiant anketinę tiriamųjų apklausą. Fiziniam aktyvumui įvertinti naudotas International Physical Activity Question- naire; IPAQ, Socialinio kapitalo rodikliai buvo įvertinti 3 pavieniais punktais įskaitant šeimos, mo- kyklos kontekstą ir draugų tinklą. Laisvalaikio fizinio aktyvumo motyvacijai matuoti buvo naudotas Breq-2 klausimynas, taip pat buvo nurodyti sociodemografiniai rodikliai. Rezultatai: Analizuojant vaikinų ir merginų socialinį kapitalą rezultatai parodė, socialinio kapitalo skirtumai tarp lyčių yra statistiškai reikšmingi (p>0,05). Vaikinų FA laisvalaikiu (3,91±2,63) ir vi- dutinis/ didelis fizinis aktyvumas valandomis per savaitę (8,26± 7,81) yra didesnis nei merginų (3,13, ± 2,62; 7,04, ± 8,01). Rezultatai taip pat parodė, kad kuo moksleiviai turi didesnį socialinį kapitalą šeimos, mokyklos bei bendraamžių kontekstuose, tuo jie labiau fiziškai aktyvesni. Didesnė motyvacija fiziniam aktyvumui siejosi su didesniu fiziniu aktyvumu laisvalaikiu (β = 0,430, p < 0,01) ir didesniu vidutiniu/ dideliu fiziniu aktyvumu (β = 0,339, p < 0,01). Taip pat nustatyta, kad motyvacijos mediacijos koeficientas skirtingiems socialinio kapitalo rodikliams kinta nuo β=0,06 iki β=0,30. Motyvacija būti fiziškai aktyviu atitinkamai siejosi su fiziniu aktyvumu, koeficientai svyravo nuo β= 0,32 iki β= 0,35. Išvados: 1. Socialinis kapitalas tarp vaikinų ir merginų skiriasi. Vaikinų mokytojų ir mokinių tarpusavio pasitikėjimas, mokinių tarpusavio pasitikėjimas, mokinių tarpusavio bendradarbiavimas, bei draugų skaičius yra didesnis nei merginų, tačiau merginos daugiau laiko praleidžia su šeima. Motyvacijos fiziniam aktyvumui reikšmingo skirtumo tarp lyčių nenustatyta. Vaikinų fizinis aktyvumas laisvalaikiu ir vidutinis/ didelis fizinis aktyvumas yra didesnis nei merginų. 2. Didesnis mokinių socialinis kapitalas šeimos, mokyklos, bendraamžių kontekstuose siejasi su didesniu jų fiziniu aktyvumu. Didesnė motyvacija fiziniam aktyvumui siejasi su didesniu fi- ziniu aktyvumu laisvalaikiu ir didesniu vidutiniu/ dideliu fiziniu aktyvumu, tačiau motyvaci- jos reikšmė yra stipresnė fiziniam aktyvumui laisvalaikiu. 3. Motyvacija fiziniam aktyvumui medijuoja laiko, praleisto su šeima, šeimos paramos, mo- kytojų ir mokinių tarpusavio pasitikėjimo, mokinių tarpusavio pasitikėjimas, mokinių tarpusavio bendradarbiavimo, turimų draugų skaičiaus bei laisvalaikio praleisto su draugais sąsajas su fiziniu aktyvumu taigi, perduoda šių veiksnių efektą, pastiprindama fizinį aktyvumą. Motyvacija būti fiziškai aktyviu atitinkamai siejosi ir su fiziniu aktyvumu.
Main problem: low level of physical activity in adolescents. The goal: To analyze the expression of social capital, motivation to be physically active and physical activity indicators in relation to sociodemographic, body mass index indicators and their interrelationships. Tasks: 1. To determine and compare social capital, motivation to be physically active, physical activity and physical activity in leisure time in relation to sociodemographic and body mass index indicators. 2. To determine the relationship between social capital, motivation to be physically active, physical activity and physical activity in leisure time. 3. To evaluate whether motivation to be physically active mediates the relationship between social capital, physical activity, and physical activity leisure. Hypothesis: Higher social capital is associated with higher physical activity, increasing motivation to be physically active. Methods: This study included 907 school students from 8 Lithuanian cities and their districts. Of all respondents, 395 (43.6 percent) were boys and 677 (74.6 percent) lived in the city. The age of the subjects ranged from 15 to 19 years, with a mean age of 16.81 years. The research was conducted by submitting a questionnaire survey. Physical activity was measured by International Physical Activity Questionnaire; IPAQ, Social capital indicators were evaluated by 3 single items including familyschool context and friend’s network. Motivation for Physical activity was indicated by Breq-2 questionnaire, sociodemographic factors were also indicated. Results: Analyzing boys and girls social capital results showed that gender differences of social capital are statistically significant (p> 0,05). Comparing motivation for physical activity there was no significant gender difference. Boys have higher levels of leisure-time physical activity (3,91, ±2,63) and moderate-to-vigorous physical activity (8,26 ± 7,81) than girls (3,13 ± 2,62; 7,04 ±8,01). Results also showed higher student’s social capital in family, school and peers context is associated with higher physical activity. Higher motivation for physical activity is associated with higher physical activity in leisure (β = 0,430, p < 0,01) and higher moderate-to-vigorous physical activity (β = 0,339, p < 0,01). It was also found that the motivation coefficient for different indicators of social capital varies from β = 0.06 to β = 0.30. Motivation to be physically active was associated with physical activity, respectively, with coefficients ranging from β = 0.32 to β = 0.35. The motivation to be physically active mediates the relationship between family support and total social capital (mediation co- efficient 0.10), which means that these indicators of social capital strengthen the motivation to be physically active and increase the physical activity of students. Conclussions : 1. Social capital among boys and girls differs. Mutual trust between teachers and students, mutual trust between students, cooperation between students, and the number of friends is higher in boys than in girls, but girls spend more time with family. There was no significant gender difference in motivation for physical activity. Boys have higher levels of leisure-time physical activity and moderate-to-vigorous physical activity than girls. 2. Higher student’s social capital in family, school and peers context is associated with higher phys- ical activity. Higher motivation for physical activity is associated with higher physical activity in leisure and higher moderate-to-vigorous physical activity, but the impact of motivation is stronger for physical activity in leisure time. 3. Motivation for physical activity mediates the time spent with family, family support, mutual trust between teachers and students, mutual trust between student, student collaboration, number of friends and leisure time spent with friends’ interface with physical activity, thus transmitting the effect of these factors by enhancing physical activity. Motivation to be physically active was associated with physical activity, respectively.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: