Kineziterapijos poveikis neįgaliųjų, žaidžiančių tinklinį sėdint, peties sąnario funkcijai
| Autor: | Bačenskaitė, Loreta |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Dudonienė, Vilma |
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2016 |
| Předmět: | |
| Popis: | Tyrimo problema – neįgalieji, žaidžiantys tinklinį sėdint, dažnai atlieka judesius, kurių metu ranka juda virš galvos, rankų pagalba juda aikštelėje, todėl yra traumuojami minkštieji audiniai popetiniame tarpe, dėl kurių vystosi uždegimas ir tendinitas, o vėliau ir peties sąnario ankštumo sindromas. Optimali peties ir visos rankos funkcija yra itin svarbu žaidžiant tinklinį sėdint, kadangi Jaučiamas raumenų silpnumas ar skausmas peties sąnaryje sumažina žaidėjų greitį aikštelėje, o tai įtakoja blogesnius sportinius rezultatus. Mažai tyrinėta kaip pasyvi peties sąnario mobilizacija, tempimo pratimai taikomi kartu su ekscentriniais sukamųjų raumenų pluošto stiprinimo bei krūtinės ląstos mobilumą didinančiais pratimais įtakoja neįgaliųjų tinklininkų PSAS gydymą. Tyrimo objektas – aktyvios peties sąnario judesių amplitudės, žasto raumenų jėgos, plaštakos suspaudimo jėgos, rankų dinaminio stabilumo, psichomotorinės reakcijos ir peties funkcionalumo pokytis po kineziterapijos bei po 1 metų. Darbo hipotezė – tikėtina, kad 2 mėnesių trukmės kineziterapija padidins neįgaliųjų tinklininkų peties sąnario judesių amplitudę, žasto ir plaštakos suspaudimo raumenų jėgą, pagerins psichomotorinę reakciją ir rankų dinaminį stabilumą, bei šie pokyčiai išliks ir po 1 metų. Tyrimo tikslas – įvertinti kineziterapijos poveikį neįgaliųjų, žaidžiančių tinklinį sėdint, peties sąnario funkcijai. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti peties sąnario aktyvių judesių amplitudę, žasto raumenų jėgą, plaštakos suspaudimo jėgą, rankų dinaminį stabilumą, peties funkcionalumą ir psichomotorinę reakciją prieš ir po kineziterapijos. 2. Išmatuoti peties sąnario aktyvių judesių amplitudę, žasto raumenų jėgą, plaštakos suspaudimo jėgą, rankų dinaminį stabilumą, peties funkcionalumą ir psichomotorinę reakciją praėjus 1 metams po taikytų kineziterapijos procedūrų. 3. Nustatyti liekamąjį kineziterapijos poveikį neįgaliųjų peties funkcijai, praėjus 1 metams po taikytų kineziterapijos procedūrų. Tyrimo išvados: 1. Peties sąnario aktyvių judesių amplitudė ir plaštakos suspaudimo jėga po kineziterapijos pagerėjo reikšmingai (p < 0,05), o žasto raumenų jėga, rankų dinaminis stabilumas, peties funkcionalumas ir psichomotorinė reakcija liko nepakitę. 2. Praėjus 1 metams po kineziterapijos taikymo peties sąnario aktyvių judesių amplitudė, plaštakos suspaudimo jėga, rankų dinaminis stabilumas ir psichomotorinė reakcija sumažėjo reikšmingai (p < 0, 05) iki lygio buvio prieš kineziterapijos taikymą, o žasto raumenų jėga ir peties funkcionalumas liko nepakitę. 3. Dviejų mėnesių trukmės kineziterapija neturėjo išliekamojo poveikio neįgaliųjų, žaidžiančių tinklinį sėdint, peties sąnario funkcijai. Problem of the study – disabled voleyball players during the game do a lot of overhead motions, moves in game field by hands and that couses soft tissues degeneration which leads to inflammation, tendinitis and finally shoulder impingement syndrome. Optimal shoulder function is very important for disabled volleyball players because pain or weakness of shoulder muscle leads to reduced players speed and worse game results. There is lack of information how passive joint mobilization, stretching exercises, excentric rotator cuff exercises and chest mobility exercises influence disabled sitting volleyball players with shoulder impingement syndrome. Object of the study – changes of active shoulder range of motion, shoulder muscle force, hand grip stregth, hand dynamic stability, psychomotoric reaction and shoulder function after physical therapy and after one year. Hypothesis of the study – we expected that 2 months physical therapy will improve disabled volleyball players‘s active shoulder range of motion, shoulder muscle force, hand grip stregth, hand dynamic stability, psychomotoric reaction and shoulder function and these changes will last after 1 year. Aim of the study – to evaluate the impact of physical therapy on disabled volleyball players shoulder function Goals of the study: 1. To evaluate active shoulder range of motion, shoulder muscle force, hand grip stregth, hand dynamic stability, psychomotoric reaction and shoulder functionality before and after physical therapy. 2. To measure active shoulder range of motion, shoulder muscle force, hand grip stregth, hand dynamic stability, psychomotoric reaction and shoulder functionality after one year physical therapy. 3. To determine lasting effect of physical therapy for disabled volleyball players after one year. Conclusions of the study: 1. There was significant difference (p < 0,05) after physical therapy increasing in active shoulder range of motion and hand grip strength and no difference in shoulder muscle force, hand dynamic stability, psychomotoric reaction and shoulder functionality. 2. There was significant difference (p < 0,05) after physical therapy decreasing in active shoulder range of motion and hand grip strength, hand dynamic stability, psychomotoric reaction and no diferences in shoulder muscle force and functionality. 3. There was no lasting effect on disabled volleyball players shoulder function after two months physical therapy. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|