Didelio intensyvumo fizinio krūvio poveikis dviratininkių periferiniam ir centriniam nuovargiui

Autor: Titenytė, Žavinta
Přispěvatelé: Volungevičius, Gintautas
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2018
Předmět:
Popis: Darbo tikslas: Nustatyti, didelio intensyvumo fizinio krūvio poveikį dviratininkių periferiniam ir centriniam nuovargiui. Tyrimo metodai ir organizavimas: Didelio intensyvumo fizinio krūvio poveikis centrinei ir periferinei nervų sistemai tyrimui buvo atliekami du kartus (antras tyrimo kartojimas po 2 savaičių). Nustatyti didelio intensyvumo fizinio krūvio poveikį buvo pasitelktas dinamometrijos metodas, bei veloergometrijos metodas, kuris buvo atliekamas Lietuvos Sporto Universiteto esančioje laboratorijoje ant veloergometro „Monark Ergomedic 894 E“, turinčiu duomenų programą. Visoms tiriamosioms buvo įvertinta kūno raumenų ir masės komponentai. Prieš ir po krūvio matuojama maksimali valinga raumenų jėga ant dinamometro, taip pat matuojama nevalinga raumenų jėga. Tiriamosios atliekant fizinį krūvį turėjo įvertinti savo subjektyvų pastangų lygį, tam buvo naudojama Borgo skalė. Rezultatai: parodė, kad nebuvo rasta jokių reikšmingų skirtumų tarp didelio intensyvumo fizinio krūvio, išmatuotų rodiklių prieš krūvį ir po krūvio ir pakartojus tyrimą po 2 savaičių. Prieš atliekant didelio intensyvumo fizinį krūvį, buvo nustatyta, kad dviratininkių moterų maksimali valinga jėga (MVJ) siekė 218,6 ± 23,4 Nm-1 (5 lentelė). Po MVJ testo dviratininkės moterys atliko didelio intensyvumo nepertraukiamą fizinį krūvį, kurio trukmė iki 30 min, 12 pagreitėjimų po 5 s-1, 2 min-1 poilsio intervalu prieš kiekvieną pagreitėjimą. Šio krūvio intensyvumas siekė 80 – 95 proc. nuo maksimalaus individualaus širdies susitraukimo dažnio. Širdies susitraukimo dažnis (ŠSD) buvo fiksuojamas „Polar RS800CX“ širdies ritmo monitoriumi. Išanalizavus ŠSD rodiklius buvo nustatyta, kad moterų dviratininkių vidutinis širdies dažnių susitraukimas (ŠSD) yra 164 tv.min-1 , o pakartoto tyrimo metu 167 tv.min-1 krūvio metu (11 pav). Atlikus fizinį krūvį tiriamosioms buvo pakartotinai atliekamas maksimalios valingos jėgos (MVJ) testas. Nustatyta, kad po didelio intensyvumo fizinio krūvio dviratininkių moterų maksimali valinga jėga (MVJ) sumažėjo iki 205 Nm-1. Išvados: 1. Didelio intensyvumo fizinis krūvis neturi poveikio dviratininkių moterų periferiniam ir centriniam nuovargiui; 2. Didelio intensyvumo fizinis krūvis neturi poveikio pakartojus tyrimą po 2 savaičių, dviratininkių moterų periferiniam ir centriniam nuovargiui.
Aim: to determine effect of high - intensity exercise on peripheral and central fatigue in female cyclist. Methods: seven professional female cyclists (age: 18.2 ± 0,44; body mass: 61.26 ± 7.26; height: 168.2 ± 4.97 ) participated into this trial. The participants performed high – intensity exercise were required to perform 12 sprints - duration 5 s-1, and rest interval 2 min. To determine the effect of high intensity exercise was used a dynamometric and veloergometric methods, which was accomplished at the laboratory of the Lithuanian Sport University on the data program of the cyclometer “Monark Ergomedic 894 E”. All subjects were evaluated for muscle and mass components of the body, measured reaction temperature. Before and after high – intensity exercise was measured the maximal mean power (MMP) on the dynamometer. Variables measured before, during, and after IIC were electrically induced force, maximal voluntary concentration, central activation ratio. Also was used the Borgs scale, where subjects had to assess their subjective level of effort. Results: showed that there was no difference between experimental condition tasks in high – intensity exercise variables measured before exercise (IIC) and after exercise also repeated trial after two weeks. Before performing a high – intensity exercise was found that the maximum voluntary force of female cyclist was 218.6 ± 23.4 Nm-1 (Table 5). After the maximum voluntary force test, female cyclists performed a high – intensity exercise, uninterrupted physical activity of up to 30 minutes, were required to perform 12 sprints, duration – 5s-1, and rest intervals 2 min before each sprint. The intensity of this charge reach 80 – 85 % from the maximum individual heart rate (HR). Heart rate was recorded by the Polar RS800CX heart rate monitor. After analyzing the heart rate was found that average rate of heart for female cyclist was 164 heart beat and in the repeated trial 167 heart beat (figure 11). After high – intensity exercise, repeatedly performed for the subjects maximum voluntary force, female cyclist maximal voluntary force reduced to 205 Nm-1. Conclusions: 1. High – intensity exercise did not effect on peripheral and central fatigue in female cyclist. 2. High – intensity exercise did not effect on peripheral and central fatigue repeated trial after two weeks in female cyclist
Databáze: OpenAIRE