Gamtos apsupties, mankštinimosi gamtoje ir pozityvaus požiūrio į savo kūną reikšmė psichologinei gerovei Lietuvos suaugusiųjų gyventojų imtyje

Autor: Matukynienė, Karolina
Přispěvatelé: Bacevičienė, Miglė
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2022
Předmět:
Popis: Tyrimo objektas – gamtos apsupties reikšmė mankštinimui gamtoje, pozityviam požiūriui į savo kūną ir psichologinei gerovei. Tyrimo problema. Stieger ir kolegos (2022) teigia, kad buvimas lauke pagerino pozityvų kūno požiūrį, taip pat sąlygojo didesnį kasdieninės laimės pojūtį. Martin ir kolegos (2020) teigia, kad ryšys su gamta turi teigiamą įtaką žmogaus sveikatos gerovei ir turi išliekąjį poveikį. Augant miestams ir daugiau žmonių gyvenančių mieste suaugusieji atitrūksta nuo gamtos ir tai veikia fizinę ir psichologinę sveikatą. Todėl svarbu atlikti tyrimus susijusius su žmonių ryšiumi su gamta ir jos poveikiu žmonių sveikatai suaugusiųjų tarpe Lietuvoje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ryšius tarp gamtos apsupties reikšmės mankštinimuisi gamtoje, pozityvaus požiūrio į savo kūną ir psichologinės gerovės Lietuvos susugusiųjų gyventojų imtyje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ryšius tarp atstumo nuo žaliųjų plotų ir mankštinimosi gamtoje amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos aspektais. 2. Išanalizuoti ryšius tarp atstumo prie žaliųjų plotų, prieigos prie gamtos ir jaučiamo ryšio su gamta, atkuriamojo gamtos poveikio, patiriamo streso ir psichologinės gerovės amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos aspektais. 3. Nustatyti ryšius tarp pozityvaus kūno vaizdo vertinimo ir mankštinimosi gamtoje, prieigos prie gamtos, jaučiamo ryšio su gamta, atkuriamojo gamtos poveikio, patiriamo streso ir psichologinės gerovės amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos aspektais. 4. Išskirti svarbiausius veiksnius susijusius su gamtos apsuptimi, poveikiu ir mankštinimusi gamtoje, stresu bei pozityviu požiūriu į savo kūną, turinčius įtakos psichologinei gerovei. Tyrimo metodika – prieigos prie gamtos skalė (NES) (Kamitsis ir Francis, 2013); ryšio su gamta skalė (CNS) (Mayer ir Frantz, 2004); atkuriamojo gamtos poveikio skalė (ROS) (Korpela, Ylén, Tyrväinen, Silvennoinen, 2008); reeder streso ir nerimo skalė (Reeder Stress Inventory) (Reeder, Chapman & Coulson, 1968); trumposios versijos PSO gyvenimo kokybės klausimyno (WHOQOL-BREF) psichologinė skalė (Dučinskiene, Kalėdiene, Petrauskienė ir Šumskas, 2002). Tiriamieji: Šiame tyrime dalyvavo 492 asmenys, 49,6 proc. vyrų ir 50,4 proc. moterų, amžiaus vidurkis 39,6 ± 13,1 m. Išvados: 1. Atstumas iki žaliųjų plotų iš dalies susijęs su didesniu fiziniu aktyvumu: mažesnis atstumas iki žaliųjų plotų susijęs su didesniu fiziniu aktyvumu gamtoje pavasarį moterų ir 40 m. ir daugiau amžiaus bei kaimiškos vietovės gyventojų grupėse. Mažesnis atstumas iki žaliųjų plotų susijęs su didesniu fiziniu aktyvumu gamtoje vasarą ir rudenį vyrų, moterų, 40 m. ir daugiau amžiaus ir kaimiškos vietovės gyventojų grupėse. Mažesnis atstumas iki žaliųjų plotų susijęs su didesniu fiziniu aktyvumu gamtoje žiemą 40 m. ir daugiau amžiaus tiriamųjų grupėse. 2. Tiek mažesnis atstumas iki žaliųjų plotų, tiek dažnesnė prieiga prie gamtos susiję su geresne psichologine gerove visose tiriamose grupėse. Dažnesnė prieiga prie gamtos taip pat susijusi su stipresniu ryšiu su gamta, didesniu atkuriamuoju gamtos poveikiu, bei mažesniu nerimu ir stresu. Be to, mažesnis atstumas iki žaliųjų plotų susijęs su stipresniu ryšiu su gamta vyrų ir kaimiškos vietovės gyventojų grupėje. Taip pat kaimiškos vietovės gyventojų grupėje mažesnis atstumas iki žaliųjų plotų susijęs su didesniu atkuriamuoju gamtos poveikiu. 3. Dažnesnis fizinis aktyvumas gamtoje ir prieiga prie gamtos, geresnis ryšys su gamta, didesnis atkuriamasis gamtos poveikis, mažesnis nerimas bei stresas ir didesnė psichologinė gerovė susiję su pozityvesniu kūno vaizdu. 4. Prieiga prie gamtos bei pozityvus kūno vertinimas turi teigiamą, o nerimas ir stresas neigiamą įtaką psichologinei gerovei. Darbą sudaro: įvadas, 4 dalys („Literatūros apžvalga“, „Tyrimo metodika ir organizavimas“, „Tyrimo rezultatai“, „Aptarimas“), išvados, rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas ir priedai. Bibliografinį aprašą sudaro 128 šaltiniai.
Research object – importance of physical activity in nature to positive body image and psychological well-being. Research problem. Stieger and colleagues (2022) states that being in nature improves positive body image and everyday sense of happiness. Martin and colleagues (2020) argues that connectedness to nature has positive impact for people health and has sustainability-related outcomes. As more people nowdays settles in cities less time is spent in natural environment that affects their health, both physical and mental, in negative ways. So it is important to research connectedness to nature impact on human health for Lithuanian adults. Purpose of this study – analyze links between value of nature surrounding during physical activity, positive self body image and psychological well-being of Lithunian adult sample. Research tasks: 1. Analyze links between distance to green space and physical activity age wise, gender, residence. 2. Analyze links between green space, nature accesability and nature connectedness, nature restoration outcome, stress and psychological well-being considering age, gender and residence. 3. Determine links between positive body image and physical activity, nature accesability, nature connectedness, nature restoration outcome, perceived stress and psychological well-being in age, gender and residence aspects. 4. To distinguish the most important factors related to the surroundings, effects and exercise of nature in nature, stress and a positive attitude towards your body, which affect psychological wellbeing. Research methods: nature exposure scale (NES; Kamitsis & Francis, 2013); connectedness to nature scale (CNS; Mayer & Frantz, 2004); restoration outcome scale, (ROS; Korpela, Ylén, Tyrväinen, Silvennoinen, 2008); reeder stress inventory (Reeder, Chapman & Coulson, 1968); short version of world health organization questionnaire (WHOQOL-BREF; Dučinskiene, Kalėdiene, Petrauskienė ir Šumskas, 2002). Participants: 492 people participated in this study, 49,6 percent males and 50,4 percent females, age average 39,6 ± 13,1 m. Conclusions: 1. Distance to green space was partly linked to better physical: closer distance to green spaces was linked with better physical activity levels for women, 40 years and older group and people living in rural residence. Closer distance to green spaces was linked with better physical activity summer and autumn time for both genders, 40 years and older group and people living in rural residences. Closer distance to green spaces was linked with better physical activity in winter for 40 years and older group. 2. Closer distance and accesability were linked with bigger levels of psychological well-being in all analyzed groups. More time spent in nature was linked with better connectedness to nature, nature restoration outcome, lower levels of anxiety and stress. Also closer distance to green spaces was linked with better connectedness to nature for men and people living in rural areas. Closer distance to green spaces for people living in rural areas was linked with bigger nature restoration outcome level. 3. More frequent physical activity in nature and access to nature, better connection with nature, greater restorative effects of nature, less anxiety and stress, and greater psychological well-being are associated with a more positive image of the body. 4. Nature accesability and positive body image has positive impact on psychological well-being, while anxiety and stress has negative impact for psycological well-being. The research consists of introduction, 4 parts („literature review “, „research methodology “, „results “, „discussion “), conclusions, recommendations, the list of used literature and appendixes. The list of references consists 128 sources.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: