Taikomoji fizinė veikla asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, fizinėje reabilitacijoje

Autor: Misienė, Rasa
Přispěvatelé: Skučas, Kęstutis
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2010
Předmět:
Popis: Nugaros smegenų pažeidimas yra aktuali socialinė problema šiandieniniame pasaulyje. Dažniausiai ši, sunkią negalią lemianti problema, pasitaiko jauniems, darbingo amžiaus žmonėms ir turi didžiules fizines ir psichologines pasekmes asmeniui, o taip pat turi neigiamą įtaką asmens gyvenimo kokybei. Autoriai (Skučas, 2003; Tasiemski, 2000) nagrinėdami įvairias programas, kelia prielaidą, kad trijų savaičių taikomosios fizinės veiklos programa turėtų labiau įtakoti asmenų patyrusių nugaros smegenų pažeidimą fizinei reabilitacijos procesui. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti taikomosios fizinės veiklos poveikį asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, fizinėje reabilitacijoje. Įgyvendinant šio tyrimo tikslą buvo sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertini asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, fizinės reabilitacijos rodiklių kaitą pažeidimo lygio aspektu. 2. Nustatyti ir įvertinti asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, fizinės reabilitacijos rodiklių kaią pažeidimo gylio aspektu. 3. Nustatyti ir įvertinti asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, fizinės reabilitacijos rodiklių kaitą skirtingo laiko po pažeidimo aspektu. 4. Įvertinti trijų savaičių taikomosios fizinės veiklos (TFV) programos veiksmingumą asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą fizinei reabilitacijai. Trijų savaičių (21 dienos) taikomosios fizinės veiklos (TFV) eksperimentinėje programoje dalyvavo 70 asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą (14 moterų ir 56 vyrai), Paraplegikų asociacijos Landšafto terapijos ir rekreacijos centre Monciškėse 2009 metais. 34 asmenys, patyrę nugaros smegenų pažeidimą iki metų, prieš įsijungdami į TFV programą dalyvavo 2 mėnesių ligoninės reabilitacijos kurse Palangos reabilitacinėje ligoninėje. Siekiant nustatyti asmenų patyrusių nugaros smegenų pažeidimo fizinės reabilitacijos rodiklių kaitą pažeidimo lygio, gylio ir trukmės aspektais, visi 70 tiriamųjų buvo suskirstyti į grupes. Norint gauti korektiškus duomenis lyginant asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą pagal pažeidimo aukštį išskirti grupėse tik visišką pažeidimą turintys asmenys. Todėl pagal pažeidimo lygį 52 asmenys turintys tik visišką nugaros smegenų pažeidimą buvo suskirstyti į tris grupes: 18 kaklinės dalies, 21 krūtininės dalies ir 13 juosmeninės nugaros smegenų dalies pažeidimai. Pagal pažeidimo gylį 47 tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes : esant visiškam – 30 (10 su kaklinės dalies, 10 su krūtininės dalies, 10 su juosmeninės dalies) nevisiškam - 18 (4 su kaklinės, 9 su krūtininės, 5 su juosmeninės dalies) asmenų po nugaros smegenų pažeidimo, pagal trukmę: iki vienerių metų – 47 asmenys (tame tarpe 34 dalyvavę reabilitacijos kurse ir TFV programoje) ir nuo vienerių iki trejų metų po nugaros smegenų pažeidimo - 23 asmenys. Tiriamųjų amžius nuo 17 iki 35 metų. Tyrime naudotas pasaulyje dažniausiai taikomas žmonėms su nugaros smegenų pažeidimais funkcinės būklėms įvertinimo testas FIM (Functional Independene Measure) (Hamilton, ir kt., 1987). Savęs apsitarnavimo rodikliams tirti buvo naudojamas modifikuotas Kenny testas (Adomaitienė, 2003), fiziniam pajėgumui įvertinti naudoti fizinių ypatybių vertinimo natūralūs (lauko) testai (Tasiemski, 2000), vežimėlio valdymo įgūdžius vertiname Tasiemski testu. Po tyrimo gavome tokias išvadas: 1. Asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, fizinės reabilitacijos rodikliams turėjo įtakos pažeidimo lygis. Esant pažeidimui kaklinėje nugaros smegenų dalyje dauguma šių rodiklių (funkcinės būklės, fizinių ypatybių, savęs apsitarnavimo, vežimėlio valdymo) buvo ženkliai, mažesni negu esant pažeidimui krūtininėje ir juosmeninėje nugaros smegenų dalyje. 2. Asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, fizinės reabilitacijos rodikliams turėjo įtakos pažeidimo gylis. Esant visiškam nugaros smegenų pažeidimui, visi šių rodyklių (funkcinės būklės, fizinių ypatybių, savęs apsitarnavimo, vežimėlio valdymo) buvo ženkliai mažesni negu asmenų turinčių nevisišką nugaros smegenų pažeidimą. 3. Asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, kai kuriems fizinės reabilitacijos rodikliams turėjo įtakos laikas po traumos. Esant nugaros smegenų pažeidimui iki 1 metų po traumos šie rodikliai (savęs apsitarnavimo, vežimėlio valdymo) buvo mažesni nei grupės asmenų nuo 1 iki 3 metų po nugaros smegenų pažeidimo. TFV programa labiau įtakojo fizinės reabilitacijos rodiklių kaitą, esant nugaros smegenų pažeidimui iki 1 metų, negu stacionariniame reabilitacijos etape. 4. Trijų savaičių taikomosios fizinės veiklos programa turėjo teigiamos įtakos asmenims, patyrusiems nugaros smegenų pažeidimą funkcinės būklės, fizinių ypatybių, savęs apsitarnavimo, vežimėlio valdymo rodikliams. Raktiniai žodžiai: neįgalieji patyrę nugaros smegenų pažeidimus, biosocialiniai įgūdžiai, taikomoji fizinė veikla, reabilitacija. Magistro darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 4 dalys, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis 52 puslapiai, rezultatai pateikti 20 lentelių, 3 paveikslais. Naudotasi 65 literatūros šaltiniais.
Spinal cord injury is a relevant social problem in today’s world. Most frequently this difficult disability strikes the young and employable people and causes the major personal physical and psychological problems as well as a negative impact for personal fulfilment and quality of life. By studying various programs, authors (Skučas, 2003; Tasiemski, 2000) raise the assumption that a three week span adapted physical activity program should have a significant influence for individuals with a spinal cord injury in their rehabilitation process. Aims of the study: To measure and evaluate the influence of an adapted physical activity for the individuals with a spinal cord injury in their physical rehabilitation. Implementing the aims of study the following tasks have been solved: 1. To measure and evaluate the aspect of physical rehabilitation measures alternation by level of injury for the individuals with a spinal cord injury. 2. To measure and evaluate the aspect of physical rehabilitation measures alternation by depth of injury for the individuals with a spinal cord injury. 3. To measure and evaluate the aspect of physical rehabilitation measures alternation by time-span of a rehabilitation treatment for the individuals with a spinal cord injury. 4. To measure and evaluate the efficiency of three week (adapted physical education) span program for the individuals with a spinal cord injury for their physical rehabilitation. 70 individuals (14 women and 56 men) with a spinal cord injury and dependent on a wheelchair participated in a three week span (21 days) adapted physical activity experimental program. The rehabilitation took place at Paraplegic Association Landscape Therapy and Recreation Centre located in Monciskes in 2009. The group consisted of 34 individuals who participated in rehabilitation course and later joined in TFV camp program. For the matter of measurement of rehabilitational process data fluctuation in the aspects of: level of injury, depth of injury and also time-span of rehabilitational treatment, participants were devided into groups. According to the level of injury, participants were divided into three groups: 22 participants with a cervical area injury; 30 with a pectoral area injury; and 18 with a lumbar area spine cord injury. According to the depth of injury, participants were divided into two groups: 29 with a tetraplegic and 41 with a paraplegic spinal cord injury. According to the time-span of rehabilitational treatment: up to 1 year (47 individuals); from 1 to 3 years (23 individuals) after spinal cord injury. The age of participant ranges 17-35. The following tests were applied in this research: FIM (Functional Independene Measure) test (Hamilton, BB. and others, 1987) - most commonly used around the world to examine functional condition of the patients with spinal cord injury; Kenny test, which is used to measure self-service index rates; Physical charachteristic measurement natural (field) tests were used to evaluate a Physical Capability. Tasiemski test was applied to evaluate wheelchair movement capabilities. After research following conclusions were made: 1. The level of spinal cord injury had a notable impact on rehabilitation data rates. In case of a cervical area spinal cord injury most of the index rates (functional condition, physical capabilities, self-service, wheelchair movement) were significantly lower than those of the individuals with a pectoral or lumbar area spinal cord injuries. 2. The depth of a spinal cord injury had a notable impact on rehabilitation data rates. In case of a tetraplegic spinal cord injury most of the index rates (functional condition, physical capabilities, self-service, wheelchair movement) were significantly lower than those of individuals with paraplegic spinal cord injuries. 3. The time-span of rehabilitational treatment for the some individuals with spinal cord injury did not have a substantial impact on rehabilitation data rates. However adapted physical education program had bigger influence on rehabilitation data fluctuation in case of 1 year time span after spinal cord injury compare to the stage of in-patient rehabilitation. 4. Three week span adopted physical activity program had a positive effect on individuals with spinal cord injury for the matter of their functional condition, physical capabilities, self-service, wheelchair movement index rates. Key words: Disabled with spinal cord injuries; bio-social skills; adopted physical activity; rehabilitation. Structure of Master theses: Study consists of preface, 4 parts of enunciation, conclusion, listing of literature source. Study volumes 52 pages, results are purveyed in 20 charts, 3 images, 65 sources of literature were used.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: