Fizinio ugdymo programos poveikis nugaros smegenų traumą patyrusių asmenų fizinei ir psichosocialinei sveikatai

Autor: Kuktelionytė, Aurelija
Přispěvatelé: Skučas, Kęstutis
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2016
Předmět:
Popis: Neįgaliųjų fizinės ir psichosocialinės sveikatos tyrimai yra labai svarbūs ir aktualūs organizuojant neįgalių asmenų fizinį ugdymą. Nėra daug tyrimų, nagrinėjančių fizinio ugdymo programų poveikį fiziniams ir psichosocialiniams sveikatos rodikliams asmenims, patyrusiems nugaros smegenų pažeidimus. Nėra ištirta, kokią įtaką turi kompleksinės fizinio pajėgumo programos skirtos jėgos ir aerobinės ištvermės ugdymui. Mažai tyrinėtas fizinio pajėgumo programų poveikis psichosocialinei sveikatai. Tyrimo tikslas: Išanalizuoti fizinio ugdymo programos poveikį asmenims po nugaros smegenų pažeidimo širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniam pajėgumui, jėgos rodikliams bei jų gyvenimo kokybei. Įgyvendinant šio tyrimo tikslą buvo sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai: 1. Įvertinti fizinio pajėgumo programos poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiams ramybės, po fizinio krūvio ir atsigavimo metu; 2. Įvertinti fizinio pajėgumo programos poveikį rankų maksimaliai jėgai ir plaštakos sugriebimo jėgai; 3. Įvertinti fizinio pajėgumo programos poveikį gyvenimo kokybei bendrosios ir psichosocialinės sveikatos aspektu. Tyrime dalyvavo 19 fiziškai neįgalių asmenų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimus. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: eksperimentinę ir kontrolinę. Eksperimentinei grupei buvo taikoma 3 mėnesių kompleksinė fizinio pajėgumo programa. Prieš ir po fizinio pajėgumo programos taikymo buvo vykdomas tiriamųjų testavimas ir registruojami širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinio pajėgumo, maksimalios rankų jėgos ir plaštakos sugriebimo jėgos rodikliai. Prieš eksperimentą ir po eksperimento tiriamosioms grupėms taip pat buvo pateiktas GK klausimynas SF-36, skirtas tiriamųjų bendrosios ir psichikos sveikatos būklei įvertinti. Rezultatai parodė, kad po fizinio pajėgumo programos pagerėjo eksperimentinės grupės tiriamųjų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinio pajėgumo rodikliai: sumažėjo ŠSD ramybėje ir pagerėjo širdies ir kraujagyslių sistemos atsigavimas po fizinio krūvio. Buvo nustatyta, kad po fizinio pajėgumo programos padidėjo eksperimentinės grupės tiriamųjų jėgos rodikliai: pagerėjo plaštakos sugriebimo jėga bei padidėjo maksimali rankų jėga. Taip pat nustatyta, kad bendrosios ir psichinės sveikatos skalėse padidėjo eksperimentinės grupės tiriamųjų fizinis aktyvumas, energingumas, pagerėjo bendras sveikatos vertinimas bei emocinė būklė. Tarp kontrolinės grupės tiriamųjų reikšmingų pokyčių nebuvo nustatyta.
Studies on the physical and psychosocial health of people with disabilities is very important and relevant in the organisation of physical education for persons with disabilities. There are not many studies concerning the effects on physical and psychosocial health indicators for persons who have suffered spinal cord injuries. Is not explored the influence of the complex physical fitness program for strength and aerobic endurance development. Little studied physical fitness programs on psychosocial health. The aim of the study: analysis of physical education programs on individuals after spinal cord, cardiovascular functional capacity, strength characteristics and their quality of life. The objective of this study was to address the following main tasks: 1. Assess physical fitness program effects on the cardiovascular system changes at rest , after exercise and during recovery; 2. Evaluate the impact of physical fitness programs to maximize hand strength and hand grip strength ; 3. Assess the physical fitness program's impact on quality of life in general and psychosocial health. The study included 19 physically disabled persons with spinal cord injuries. The study participants were divided into two groups: experimental and control. Experimental group was subject to a special physical fitness program of 3 months. Before and after the application of the physical capacity of the investigational testing was carried out and recorded in the functional capacity of the cardiovascular system, the maximum hand strenght and hand grip strenght. Before the experiment and after the experiment to the test groups were also submitted to the quality of life questionnaire SF-36, designed to test the general and mental health evaluation. The results showed that after a physical fitness program improved experimental subjects cardiovascular capacity indicators decreased heart rate at rest and improved cardiovascular recovery after physical exertion. It was found that after a physical fitness program increased experimental subjects strength indicators improved hand grip strength and increased the maximum hand force. It was also found that the general and mental health scales increased experimental subjects physical activity, vigor, improved overall health assessment and emotional state. Among the control group significant changes were not found.
Databáze: OpenAIRE