Taikomosios fizinės veiklos poveikis žmonių, sergančių Parkinsono liga, eisenai, pusiausvyrai ir gyvenimo kokybei

Autor: Ragaišytė, Rasa
Přispěvatelé: Ostasevičienė, Vida
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2021
Předmět:
Popis: Tyrimo problema. Parkinsono liga (PL) yra progresuojantis neurodegeneracinis sutrikimas, labai paveikiantis visas sergančiųjų gyvenimo sritis. Per COVID-19 pandemiją dėl sumažėjusio judumo dar labiau paaštrėjo PL sergančių žmonių sveikatos problemos, suprastėjo gyvenimo kokybė. Vieni iš rizikos veiksnių Parkinsono ligai atsirasti yra fizinis neveiklumas (Comella & Tanner, 2016, cit. Urell, Zetterberg, Hellström & Anens, 2019) ir deguonies trūkumas (lėtinė hipoksija), šie veiksniai taip pat skatina ir Parkinsono ligos progresavimą (Kanopka, 2020). Todėl siekiant pagerinti žmonių fizinį judumą, atstatyti suprastėjusias funkcijas Taikomoji fizinė veikla galėtų būti vienas iš fizinės reabilitacijos būdų, padedantis pagerinti suprastėjusias žmonių judumo funkcijas, ypač pusiausvyros ir eisenos rodiklius, dėl ko pagerėtų žmonių tiek fizinė, tiek psichinė gyvenimo kokybė. Tyrimo tikslas. Nustatyti Taikomosios fizinės veiklos (toliau – TFV) programos poveikį asmenų, sergančių Parkinsono liga, eisenai, pusiausvyrai ir gyvenimo kokybei. Tyrimo uždaviniai. 1) Ištirti Parkinsono liga sergančių asmenų gyvenimo kokybės kaitą prieš pirmąjį karantiną, karantino metu ir jam pasibaigus; 2) Įvertinti Parkinsono liga sergančių asmenų pusiausvyros ir eisenos rodiklių pokyčius prieš ir po TFV programos taikymo; 3) Įvertinti Parkinsono liga sergančių asmenų, gyvenimo kokybės pokyčius prieš TFV programą ir po jos. Tyrimo hipotezė. Susisteminus literatūros šaltinius ir atlikus pirminį tyrimą apie gyvenimo kokybę karantino metu (1 uždavinys) galima kelti prielaidą, kad žmonių, sergančių Parkinsono liga dalyvavimas TFV programoje padės pagerinti jų eiseną, pusiausvyrą ir gyvenimo kokybę. Tyrimo metodai ir organizavimas. Pirmame tyrimo etape dalyvavo 28 Parkinsono liga sergantys asmenys. Tiriamieji, atsakydami į Gyvenimo kokybės klausimyno SF–36 klausimus, įvertino savo gyvenimo kokybę prieš pirmąjį karantiną, karantino metu ir po jo. Po apklausos tolesniame tyrime sutiko dalyvauti 11 žmonių. Šiems dalyviams buvo vykdoma TFV programa, skirta pagerinti eisenos bei pusiausvyros rodiklius. Programa vyko salėje ir lauke, ji buvo individualizuota, atsižvelgiant į kiekvieno dalyvio fizinius gebėjimus ir psichologinius ypatumus, siekiant keisti jų nepasitikėjimą ir baimes į entuziastingą savaveiksmiškumą. TFV užsiėmimai vyko du kartus per savaitę po 45 min. Šių dalyvių eisenos ir pusiausvyros vertinimas buvo atliekamas „Stotis ir eiti“ (angl. TUG) testu prieš TFV programą ir po jos, gyvenimo kokybės pokyčiai buvo įvertinti dar kartą jiems atsakant į Gyvenimo kokybės klausimyno SF-36 klausimus prieš TFV užsiėmimus ir po jų. Svarbiausi rezultatai atskleidė, kad TFV užsiėmimų programa buvo efektyvi – po TFV programos statistiškai reikšmingai pagerėjo tiriamųjų eisenos ir pusiausvyros rodikliai. Bendrai paėmus gyvenimo kokybė pagerėjo visose srityse, o reikšmingai – keturiose: Energingumo, Socialinėje, Skausmo ir Bendros sveikatos srityse. Išvados. 1. Per pirmąjį karantiną statistiškai reikšmingai pablogėjo sergančiųjų Parkinsono liga emocinė būklė, energingumas, veiklos ribojimas dėl fizinių negalavimų ir padidėjo skausmas. Po karantino statistiškai reikšmingai pagerėjo emocinė būklė, socialinė funkcija, padidėjo energingumas, fizinis aktyvumas ir sumažėjo Skausmas. 2. Nustatyta, kad po TFV programos taikymo asmenų, sergančių Parkinsono liga, pusiausvyros ir eisenos rodikliai reikšmingai pagerėjo. 3. Paaiškėjo, kad asmenų, sergančių Parkinsono liga, dalyvavimas TFV programoje, pagerino jų gyvenimo kokybę visose srityse, o reikšmingai – keturiose: Energingumo, Socialinėje, Skausmo ir Bendros sveikatos.
Research problem. Parkinson disease is a common neurodegenerative disorder, which influence all areas of life. Due to descresed movement during COVID-19 pandemic movement problems of the PD patients became worse and also their Quality of life of became worse. Some of the risk factors to get PD are physical inactivity (Comella & Tanner, 2016, cit. Urell, Zetterberg, Hellström & Anens, 2019) and the lack of oxygen (chronic hypoxia), which also provoke the progression of PD (Kanopka, 2020). In order to improve people with PD physical activity and restore their worsened functions Adapted Physical Activity could be one of the methods of Physical rehabilitation, which could help to improve PD patients movement functions, especially gait and balance, due to that the Quality of life could be improved. Research aim. To evaluate the effect of the APA program for gait, balance and Quality of life of people with Parkinson disease. Research objectives. 1) To evaluate the changes of Quality of life of people with PD before the quarantine, during and after it. 2) To evaluate the changes of balance and gait of people with PD before the APA program and after it. 3) To evaluate APA program‘s participants‘ Quality of life changes before the APA program and after it. Research hypothesis. After systematising the literature resources and when the prime research was finished it was hypothesized that the APA program will improve Parkinson patients‘ gait, balance and quality of life. Methods. At the first part of the research 28 participants evaluated their Quality of life before the first quarantine, during it and after it. They answered to SF-36 questionnaire items adapted according to the Covid-19 quarantine period peculiarities. Out of 28 participants 11 of them agreed to participate in the second part of the research – they attended an APA programme for balance and gait improvement. The procedures were organised twice a week, the duration was 45 minutes. In order to train the participants’ gait and balance, physical exercises were applied according to the abilities of the participants, low self-confidence problem was solved with reference to the Self-efficacy theory. Changes in Quality of life were evaluated using the Social functioning questionnaire (SF-36) by using telephone and the changes in the gait and balance were evaluated using “Time up and Go Test” (TUG). Each participant was evaluated twice – before the APA program and after it. The results were interpreted using IBM SPSS Statistics 22.0 and MS Excel. Results. Adapted physical activity sessions were effective. Gait and balance of people with PD were significantly improved after Adapted physical activity program. The changes of Quality of life showed the better Quality of life in all areas: in four of them the improvement was significant: Energy, Social functioning, Pain and General health. Conclusion. 1) During the first quarantine Emotional well-being, Energy, Role functioning/emotional scales of SF-36 questionnaire were deteriorated significantly and Pain increased significantly. After the first quarantine Emotional well-being, Social functioning and Energy scales of SF-36 questionnaire were significantly improved, Pain reduced and Physical Activity increased, Role limitations due to physical health scale was reduced. 2) The improvement in balance and gait of people with Parkinson disease after Adapted physical activity program were found to be statistically significant (p
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: