Fizinių pratimų poveikis žmonių su vidutiniu ir sunkiu protiniu atsilikimu koordinacijai ir pusiausvyrai
| Autor: | Šataitė, Jurgita |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Krutulytė, Gražina |
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2010 |
| Předmět: | |
| Popis: | Tai, kad į protinio atsilikimo diagnozę imta žiūrėti atsakingiau, atspindi apibrėžimų pakeitimai. Nuo 1950 m. Amerikos protinio atsilikimo asociacija (APAA) – pagrindinė profesinė asociacija, skirta protiškai atsilikusių žmonių problemoms spręsti, pasiūlė septynis oficialius protinio atsilikimo apibrėžimus. Dabar taikomas šis APAA apibrėžimas (Hallahn, Kauffman, 2003). Protinis atsilikimas – tai substanciniai trūkumai, turintys įtakos dabartiniam asmens funkcionavimui. Jis pasireiškia daug mažesniu, už vidutinį intelekto, funkcionavimu esant ribotiems dviejų ar daugiau sričių adaptacijos įgūdžiams, kaip antai: komunikacijos, savęs priežiūros, gyvenimo šeimoje, socialiniais, bendruomeninio gyvenimo, kryptingumo, sveikatos priežiūros ir saugumo, funkcinių mokomųjų dalykų, laisvalaikio ir darbo. Todėl tyrimo tikslas – įvertinti fizinių pratimų poveikį koordinacijai ir pusiausvyrai, esant vidutiniam ir sunkiam protiniam atsilikimui. Iškelti tyrimo uždaviniai šiam tikslui įgyvendinti: 1. Įvertinti fizinių pratimų poveikį koordinacijai, esant vidutiniam ir sunkiam protiniam atsilikimui. 2. Įvertinti fizinių pratimų poveikį pusiausvyrai, esant vidutiniam ir sunkiam protiniam atsilikimui. Tyrime dalyvavo iš viso 20 “Markučių dienos veiklos centro” žmonių su protine negalia, kurių amžius nuo 21 iki 35 metų. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: 10 žmonių, turinčių vidutinį protinį atsilikimą ir 10 žmonių, turinčių sunkų protinį atsilikimą. Prieš kineziterapiją ir po jos buvo testuotos tiriamųjų koordinacija ir pusiausvyra. Atlikus tyrimą nustatyta, kad žmonėms su vidutiniu ir sunkiu protiniu atsilikimu, fiziniai pratimai turėjo įtakos sutrikusiai koordinacijai ir pusiausvyrai: 1) Fiziniai pratimai turėjo didesnį poveikį I grupės tiriamųjų koordinacijai. 2) Fiziniai pratimai turėjo didesnį poveikį I grupės tiriamųjų pusiausvyrai. The fact that the full viwe to the diagnosis of mental retardation has become more responsible is reflected in the changes to the definitions. Since 1950 American Association of Mental Retardation (APAA), the main professional associationwhich deals with problems has proposed seven formal definitions of mental retardation.Now this definition of APAA (Hallahn Kauffman, 2003) is applied. Mental retardation is substantive/substantial deficiencies affecting the person’s current functioning. It gets much lower than average intelligence, limited functioning in two or more areas of adaptation skills such as communication, self care, family life, social community life, health care and safety as well as learning, leisure and work. Therefore the study objective is to assess the impact of physical exercise on coordination and balance for people with moderate to severe retardation To achieve the objective these are the tasks: 1. Assess the impact of physical exercise on coordination for people with moderate to severe mental retardation 2. Assess the physical exercise affect on balance for people with moderate to severe mental retardation The study included a total of 20 people aged 21 to 35 from “Markuciu Day Activity Center” for people with intellectual and mental disabilities. The people were divided into two groups: 10 people with moderate mental retardation and 10 people with severe mental retardation. Before and after physical theraphy the test on coordination and balance were carried out. The tests showed/revealed/proved that adjustment of physical exercises had an impact on improving disturbed coordination and balance for people with moderate to severe mental retardation: 1. Exercising had a greater impact on coordination of group I subjects. 2. Exercising had a greater impact on the balance of group I subjects. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|