Investigating the tactical profile of defensive players in elite football. A network theory analysis
| Autor: | Kundzelevičius, Paulius |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Conte, Daniele |
| Jazyk: | angličtina |
| Rok vydání: | 2020 |
| Předmět: | |
| Popis: | In the present study, a network theory analysis method was applied to examine the effectiveness of defensive players’ contribution to the team’s possession play and determine their tactical profile. The overall passing data-set was compared to passing data of passing sequences that entered the opposite penalty area. The player, pitch and pitch-player passing networks were investigated. The degree centralities of in, out, betweenness and closeness were used for player networks analysis. The degree centralities of in, out and within were applied to examine the most prominent pitch zones. There were statistically significant differences for degree centrality metrics when considering each defensive player position and passing condition. The main results revealed that the centre-backs were the most integral players to the team’s possession play, whereas the goalkeeper contributed the least. For the in-degree metric, the goalkeeper and both centre-backs had a higher effectiveness ratio in the passing sequences that ended up in the opponent’s penalty box compared to overall passing sequences. For the out-degree metric, both full-backs possessed a higher effectiveness ratio in the passing sequences that entered the opposite penalty area. For the betweenness centrality, everyone except from the goalkeeper made a greater impact on passing plays that reached the opponent’s penalty area. For the closeness centrality, every single defensive player had less influence on the team’s passing plays that ended up in the rivals penalty box. The most active pitch zones of the left-wing channel were zone 9, 13 and 17 with zones 16 and 20 on the opposite wing. The left-centre channel had zones 6, 10 and 14 as the most active areas, whereas zones 11 and 15 were the most prominent regions in the right-centre channel. The goalkeepers tended to connect the zones via a mixture of short and long passes. The full-backs were usually positioned higher up the pitch and opted for short backwards or forwards passes or crosses into the box. Both centre-backs preferred to retain ball-possession via short sideways, vertical and backwards passes. Tinklo analizės metodas buvo pritaikytas analizuojant gynybinio plano žaidėjų (vartininko, dešiniojo krašto gynėjo, kairiojo krašto gynėjo, dešiniojo centro gynėjo ir kairiojo centro gynėjo) efektyvumą bei formuluojant jų taktinius profilius. Bendras žaidėjo perdavimų skaičius buvo palyginamas su to pačio žaidėjo perdavimais perdavimų sekose, kurios pasiekė priešininkų baudos aikštelę. Žaidėjo, aikštės zonų ir žaidėjo-aikštės zonų ryšys buvo nustatytas naudojantis tinklo analizės metodą. Statistinis reikšmingumas buvo nustatytas kiekvienam analizės kintamąjam atsižvelgiant į gynybinio plano žaidėjo poziciją ir perdavimo kategoriją. Rezultatai parodė, kad abu centro gynėjai (kairysis ir dešinysis) buvo svarbiausi komandos gynybinio plano žaidėjai, daugiausiai prisidedantys prie komandos bendro pozicinio puolimo. Aktyviausios aikštės zonos kairiajame aikštės krašte buvo zona 9, zona 13 ir zona 17. Aktyviausios zonos kairiajame centriniame aikštės koridoriuje buvo zona 6, zona 10 ir zona 14. Aktyviausios aikštės zonos dešiniajame centriniame aikštės koridoriuje buvo zona 11 ir zona 15. Aktyviausios aikštės zonos dešiniajame aikštės krašte buvo zona 6 ir zona 10. Vartininkų žaidimo stilius turint kamuolį rėmėsi į trumpus perdavimus, kurie buvo skirstomi į šalia esančias zonas arba ilgus perdavimus į zonas esančias varžovų aikštės pusėje. Abu krašto gynėjai dažniausiai užimdavo pozicijas priešininkų aikštės pusėje, paskutiniajame trečdalyje arba arti jo ir rinkdavosi atlikti trumpus perdavimus atgal arba toje pačioje zonoje, kai kurie kraštiniai gynėjai labiausiai koncentruodavosi į perdavimų atlikimą į baudos aikštelę. Abu centro gynėjai rinkosi įžaidinėti kamuolį atliekant trumpus horizontalius perdavimus į šalia esančias zonas arba trumpus vertikalius perdavimus į priekį. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|