ES institucinės reformos Teisingumo ir vidaus reikalų srityje 2015-2016 m. pabėgėlių krizės kontekste
| Autor: | Vosylius, Pijus |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Isoda, Vytautas |
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2019 |
| Předmět: | |
| Popis: | Europos sienų pralaidumas paskatino Europos valstybių narių bendradarbiavimą ir per pastaruosius 20 metų teisingumas ir vidaus reikalai tapo europinės politikos dalimi. Nacionalinių agentūrų bendradarbiavimas, kurios susijusios su sienų apsauga, imigracija, prieglobsčiu, kova su nusikalstamumu, kova su terorizmu, taip pat su nacionalines sienas kertančia teismine ir teisine jurisdikcija palaipsniui išaugo iki viršvalstybinio lygmens Europos Sąjungos politikos. Kurios tikslas sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę visoje ES, kurioje visokeriopai būtų gerbiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės. Teisingumas ir vidaus reikalai yra viena daugiausiai Europos piliečių gyvenimą paveikianti politikos sritis todėl svarbu išsiaiškinti kokie instituciniai pokyčiai joje įvyko ir kaip padidino valstybių narių integracijos mastą The permeability of European borders has encouraged cooperation between the Member States of the European Union, and justice and home affairs have become a part of European policy over the last 20 years. Cooperation between national agencies regarding border protection, immigration, asylum seeking, fight against crime and terrorism, as well as judicial and legal jurisdiction across national borders have gradually increased to the supranational level of European Union policy whose aim is to create the area of freedom, security and justice across the EU where human rights and freedom would be fully respected. Justice and home affairs are political fields closely affecting the lives of European citizens, and, therefore, is important to clarify what institutional changes there have been so far and how it increased the extent of integration of the Member States. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|