Pradinio karinio rengimo Lietuvos mokykloje raida: Panevėžio miesto atvejo analizė

Autor: Kavoliūnas, Audrius
Přispěvatelé: Ažubalis, Algirdas Povilas
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2016
Předmět:
Popis: Atsižvelgiant į pastarųjų metų įvykius Lietuvoje ir jos kaimynystėje, kyla labai aktuali problema - pasirengimas ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, iškilus grėsmei Lietuvos Respublikos vientisumui ir suverenitetui. Pagrindiniuose Lietuvos Respublikos įstatymuose yra teigiama, jog tai yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio pareiga, nepaisant jo užimamo statuso visuomenėje. Vienas iš šių dokumentų yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 139 straipsnyje yra apibrėžta „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga“ (LR Konstitucija, 1992, 139 str.). Kyla klausimas, kaip jam, t. y. piliečiui, pasirengti galimam pareigos atlikimui, įgyti tam reikalingų pagrindinių karinio rengimo pagrindų, jei Lietuvoje nuo 2008 m. iki 2015 m. laikinai buvo suspenduota privalomoji pradinė karo tarnyba (2008-09-15, Krašto apsaugos ministro įsakymas Nr. V-868) ir įvesta profesionalioji karo tarnyba. Net ir atnaujinus šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, nuo 2015 m. antro pusmečio, vis tiek išlieka išlygų ir apribojimų jos atlikimui. Dėl to ne kiekvienas Lietuvos pilietis pasirenka kario profesiją. Kaip pagerinti padėtį? Atsakymas paprastas - su pradiniais karinio rengimo pagrindais moksleivius jau reikia supažindinti pagrindinėse mokyklose, įtraukiant juos kaip pasirenkamąjį ar privalomą dalyką, su tikslu diegti mokiniams tautiškumo ir pilietiškumo pagrindus, suteikti moralinę vertybinę orientaciją, ugdyti drausmės, savitvardos, veiklos motyvacijos pagrindus, suteikti pradinių karinių įgūdžių, skatinti visuomeninę veiklą bei aktyvią lyderystę. Toks ugdymas padėtų išspręsti dabartinę problemą, kuri šiuometinės valdžios nėra sprendžiama ir buvo pamiršta, tik prasidėjus Ukrainos įvykiams buvo pasirodę keletas publikacijų viešoje erdvėje, apie svarstymus mokyklose įvesti pradinį karinį rengimą „Tad gal verta karinį rengimą patikėti mokykloms? Pats laikas pradėti kalbėti apie vyresniųjų klasių mokinių karinį ruošimą“ (Paulauskas, 2014), bet dėl vieningos nuomonės nebuvimo valdžioje - taip ir liko neišspręsta, nors dar ikikarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje ši problema buvo labai aktuali ir tuometiniai valstybės vadovai tai įžvelgė kaip labai reikšmingą ir reikalingą mokomąjį dalyką. Tyrimo problema – Pradinio karinio rengimo Lietuvos mokykloje raida ir dabartinė svarba. Tyrimo objektas – Pradinio karinio rengimo ikikarinės Nepriklausomos Lietuvos mokyklose, pokario sovietinės Lietuvos mokyklose ir dabarties mokyklose raida (Panevėžio miesto atveju). Tyrimo tikslas – Išanalizuoti pradinio karinio rengimo Lietuvos mokyklose raidą (1929–1940 m., 1945–1990 m. ir nuo 1991 m. iki šių dienų), remiantis literatūros, periodikos ir archyvų dokumentų analize. Tyrimo uždaviniai: išryškinti pradinio karinio rengimo Lietuvos mokyklose svarbą; išanalizuoti pradinio karinio rengimo raidos 1929-1940 m. ir 1945-1990 m. tikslus, uždavinius, panašumas ir skirtumus; atskleisti dabartinę (nuo 1991 m. iki šių dienų) pradinio karinio rengimo raišką Lietuvos mokyklose bei apibūdinti jų svarbą pilietiniam rengimui; atskleisti pradinio karinio rengimo dabartinio Panevėžio m. atveju tikslus ir uždavinius; pateikti rekomendacijas apie būtinumą skatinti pradinį karinį rengimą Lietuvos mokyklose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, istoriografinė analizė, dokumentų analizė, lyginamoji analizė, apklausa, iš dalies struktūrizuotas ekspertų interviu, aprašomoji statistika. Šie tyrimo metodai pasirinkti todėl, kad sudėtinga surasti mokslinės ar kitokios literatūros, apibrėžiančios karinio rengimo svarbą, sistemą ar programas Panevėžio miesto ir visos Lietuvos atveju, todėl šis tyrimas yra naujas ir aktualus šiomis dienomis. Magistro darbą sudaro du skyriai: pirmame skyriuje nagrinėjama pradinio karinio rengimo Lietuvos mokykloje teorinė samprata, antrame skyriuje pateikiamas Pradinio karinio rengimo tyrimas Panevėžio miesto atveju. Išvadose / rekomendacijose siūloma skatinti pradinį karinį rengimą Lietuvos mokyklose ir pagal pateiktas gaires parengti pradinio karinio parengimo programą. Darbe yra 2 skyriai, 12 paveikslų, 5 lentelės, 1 priedas, literatūros ir šaltinių sąraše: 4 dokumentai, 31 knyga ir straipsnis, 7 internetiniai šaltiniai.
Considering of the recent events in Lithuania and in the neighborhood, there is a very important problem - readiness to defend the freedom and independence of Lithuania, the occurrence of threat for integrity and sovereignty the Republic of Lithuania. The basic laws of the Republic of Lithuania is claimed, that it is an obligation of each citizen of the Republic of Lithuania, regardless of their status in the society. One of these documents is the Constitution of the Republic of Lithuania which is defined in Article 139, that “The defense of Lithuanian State from a foreign armed attack - right and obligation of every Lithuanian citizen” (The Constitution of Republic of Lithuania, 1992, 139 str.). This raises the question, how him, i.e. the citizen, to prepare for the possible performance of obligation, to acquire a necessary basic of military training bases, if in Lithuania since 2008 until 2015, It was temporarily suspended the obligatory initial duty of military (2008-09-15, Order of the Minister of National Defense No. V-868) and the introduced the professional duty of military. Nevertheless, that since half – year of 2015 it was returned the summons to compulsory initial duty of military, still persists exceptions and limitations for this performance. Therefore, not every citizen of Lithuania chooses a warrior profession. How to improve the situation? The answer is simple – in the basic schools the students must be introduced to the initial military training bases, involving them as an optional or compulsory subject, which aims to introduce students to basics of nationality and public spirits, to give moral value orientation, to develop discipline, self-control and motivation basics, to provide initial military skills, to promote social activities and active leadership. Such education would help to solve the current problem, that today's governments have been forgotten and not solved, only after the Ukrainian events has appeared several publications in the public area, about discussions to introduce the initial military training in schools “So maybe it is worth the military training to entrust for schools? It is a time to start talking about high school student’s military preparation” (Paulauskas, 2014) but due to the fact that there was no unanimity in the government - the problem remained unresolved, although in the pre-war independent Lithuania this problem was very relevant and the heads of state at the time, saw that it was a very important and necessary subject area. The problem of research – the development and current importance of initial military training in Lithuanian school. The object of research - the development of initial military training in the pre-war independent Lithuanian schools, in the post-war Soviet Lithuanian schools and in this time schools (in the case of Panevezys city). The purpose of research - to analyze the development of initial military training in Lithuanian schools (1929-1940, 1945-1990 and since 1991 until these days), with reference to the literature, periodicals and archive documents analysis. The tasks of Research: to distinguish the importance of initial military training in Lithuanian schools; to analyze the objectives , tasks, similarities and differences of initial military training developments in 1929-1940 and in 1945-1990; to reveal the current expression (since 1991 until these days) of initial military training in schools and to describe the importance for civil training in Lithuania; to reveal the tasks and objectives of initial military training in the case of Panevezys city at these days; to provide recommendations about the need to promote initial military training in Lithuanian schools. The methods of research: analysis of scientific literature, historiographical analysis, document analysis, comparative analysis, survey, partly structured expert interviews, descriptive statistics. These methods were chosen because it is difficult to find a scientific or other literature that define the importance of military training, system or applications in the city of Panevezys and all Lithuania's case, therefore, this study is a new and relevant for these days. The Master's thesis consists of two sections: in the first section are analyzes the theoretical concept of initial military training in Lithuanian school, in the second section the initial military training a case study in case of Panevezys city. In the conclusions / recommendations It proposes to promote the initial military training in Lithuanian schools and in accordance with the guidelines to prepare the initial military training program. The work contains: 2 chapters, 12 pictures, 5 tables, 1 annex; in the list of literature and references: 4 documents, 31 books and articles, 7 online sources.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: