Performance measurement of supply chains in the context of digitalisation
| Autor: | Danušis, Tadas |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Varaniūtė, Viktorija |
| Jazyk: | angličtina |
| Rok vydání: | 2023 |
| Předmět: | |
| Popis: | The relevance of supply chain’s performance measurement in the context of digitalisation is based on both performance measurement’s importance and the expectations that the digitalisation will bring significant changes to the supply chains. As performance measurement is highly depended on the organisational environment, there is a need for the change of performance measurement practices and frameworks in order to be aligned with the environment of organisations performing in the context of digitalisation. Currently the performance measurement frameworks tend to encompass the supply chain as a whole rather than be limited to organisational boundaries. The frameworks are becoming more complex and consider not only financial, but also non-financial measures as well. With regard to the digitalisation, the concept is expected to bring both benefits and challenges. The expected benefits would include higher efficiency, lower costs and increased levels of flexibility, resilience, sustainability and customisation, while currently observed barriers are considered to be the following: higher vulnerability of the systems, aggravated business ethics, theoretical discrepancies, scarcity of research, high implementation costs, etc. However, it is still unknown how digitalisation-related technologies will effect the organisational environment as well as supply chains as current effect of digitalisation is still scarce and underresearched. This creates significant difficulties aligning performance measurement with the expected changes. Considering the aforementioned, this thesis aims to propose and empirically test the conceptual model of the performance measurement of supply chains in the context of digitalisation. The conceptual model shall align the performance measurement and contemporary environment of organisations performing in the context of digitalisation. In order to achieve this aim, the following objectives are undertaken: 1. To reveal currently researched topics in performance measurement and digitalisation disciplines and to analyse relations of them according to supply chain; 2. To propose a conceptual model for assessing the performance measurement of supply chains in the context of digitalisation; 3. To develop an empirical research methodology in order to test the proposed conceptual model in practice; 4. To perform empirical research of the proposed model for the performance measurement of supply chains in the context of digitalisation solutions and make suggestions for improvement of this model. The result of the thesis is an aligned performance measurement model as well as a recommendation on proactive performance measurement with regard to implementation of digitalisation-related technologies. The results of the research also provide that although companies employ digitalisation-related technologies minimally, their performance is still significantly influenced by these technologies. It has been discovered that the impact of digitalisation on the performance of the companies is complex and involves both financial and non-financial benefits and issues. Complexity of technology, higher idle time, a lack of human capital, a longer mean time to repair, and weaker resilience have been identified as the primary and most prevalent problems among the investigated organisations. Tiekimo grandinių veiklos vertinimo aktualumas skaitmenizacijos kontekste yra grindžiamas tiek veiklos vertinimo svarba, tiek lūkesčiais, kad skaitmeninimas atneš reikšmingų pokyčių tiekimo grandinėms. Kadangi veiklos rezultatų matavimas labai priklauso nuo organizacinės aplinkos, atsiranda poreikis veiklos vertinimo praktikų bei metodų pokyčiams, kurie lemtų organizacijų, veikiančių skaitmeninimo kontekste, aplinkos bei veiklos vertinimos metodų suderinamumą. Šiuo metu yra pastebima tendencija, jog veiklos vertinimo metodai peržengia organizacines ribas ir apima visą tiekimo grandinę. Metodai tampa sudėtingesni ir apima ne tik finansinius, bet ir nefinansinius rodiklius. Kalbant apie skaitmeninimą, tikimasi, kad ši koncepcija duos ir naudos, ir iššūkių. Tikėtina skaitmeninimo nauda būtų didesnis efektyvumas, mažesnės sąnaudos ir didesnis lankstumas, atsparumas, tvarumas bei pritaikymas individualiems poreikiams, o šiuo metu pastebimos kliūtys yra šios: didesnis sistemų pažeidžiamumas, papildomi iššūkiai verslo etikai, susiję teoriniai neatitikimai, mokslinių tyrimų trūkumas, didelės įgyvendinimo išlaidos ir kt. Vis dėlto vis dar nėra žinoma, kaip su skaitmeninimu susijusios technologijos paveiks organizacinę aplinką bei tiekimo grandines, nes dabartinis skaitmeninimo poveikis vis dar yra menkas ir nepakankamai ištirtas. Tai sukelia didelių sunkumų siekiant suderinti veiklos vertinimą su numatomais pokyčiais. Atsižvelgiant į minėtą problemą, teze siekiama pasiūlyti ir empiriškai išbandyti konceptualų tiekimo grandinių veiklos vertinimo modelį skaitmeninimo kontekste. Konceptualus modelis suderina veiklos vertinimą ir šiuolaikinę organizacijų, veikiančių skaitmeninimo kontekste. Norint pasiekti šį tikslą, yra išsikeliami šie tikslai: 1. Atskleisti šiuo metu tiriamas veiklos vertinimo ir skaitmeninimo disciplinų temas ir išanalizuoti jų ryšius pagal tiekimo grandinę; 2. Pasiūlyti koncepcinį modelį tiekimo grandinių veiklos vertinimo skaitmeninimo kontekste įvertinimui; 3. Parengti empirinio tyrimo metodiką, siekiant išbandyti siūlomą konceptualų modelį praktikoje; 4. Atlikti siūlomo tiekimo grandinių efektyvumo matavimo modelio skaitmenizacijos sprendimų kontekste modelio empirinį tyrimą ir pateikti siūlymus šiam modeliui tobulinti. Tezės rezultatas yra suderintas veiklos vertinimo modelis bei rekomendacija dėl iniciatyvaus veiklos vertinimo, susijusio su skaitmeninių technologijų įgyvendinimu. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad nors įmonėse su skaitmenizacija susijusios technologijos yra naudojamos minimaliai, jų veiklai šios technologijos vis tiek daro didelę įtaką. Nustatyta, kad skaitmeninimo įtaka įmonių veiklai apima tiek finansinę, tiek nefinansinę naudą bei iššūkius. Technologijų sudėtingumas, ilgesnis neveiklumo laikas, žmogiškojo kapitalo trūkumas, ilgesnis vidutinis remonto laikas ir silpnesnis atsparumas buvo įvardytos kaip pagrindinės ir labiausiai paplitusios tirtų organizacijų problemos. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|