Translation of verbally expressed humour elements in animated films
| Autor: | Beresnevičiūtė, Birutė |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Horbačauskienė, Jolita |
| Jazyk: | angličtina |
| Rok vydání: | 2023 |
| Předmět: | |
| Popis: | The successful translation of humour has been one of the most challenging, as well as the most targeted objectives within translation studies. In the case of audiovisual translation and family-friendly films, particularly animated films aimed at a younger audience, the task of effectively transferring humour between languages becomes imperative due to the specific cognitive features of children, including shorter attention spans. Taking into account these circumstances, the aim of the final degree project is to analyse verbally expressed humour elements and their translation to Lithuanian in selected animated films. The project contains an overview of the theoretical approaches regarding audiovisual translation, particularly dubbing, and verbal humour, as well as an analysis of selected examples containing verbally expressed humour (cultural references and wordplay) in animated films. The analysis of cultural references is based on translation strategies for extralinguistic cultural references by Jan Pedersen: generalisation, direct translation, official equivalent, substitution, specification, retention, and omission, as well as an additional strategy of insertion. The analysis of wordplay, on the other hand, is carried out by employing a modified taxonomy for the translation of puns by Delabastita: wordplay to wordplay, wordplay to zero, wordplay ST to wordplay TT, non-wordplay to wordplay, zero to wordplay, wordplay to non-wordplay, and editorial techniques. The results of the analysis of cultural references showed that the translation strategies were Retention and Substitution. With Retention, certain transcultural references familiar to the Lithuanian audience were retained to increase humourousness, while monocultural references may have been retained due to the necessity to adhere to information of the visual channel, or the cultural context of the film. In terms of the use of Substitution, cultural references were replaced with a cultural reference of the target language or with a different rhetorical device. The strategy of substitution, along with insertion, proved to be particularly effective in terms of humour retention. The remaining strategies were employed significantly less during the translation of selected examples containing cultural references, with the strategies of Direct Translation, Official Equivalent, Insertion and Omission among the least employed. Considering the analysis of the translation of wordplay, the most frequent translation strategy employed was Wordplay to Non-Wordplay, followed closely by Wordplay to Wordplay. In the case of the former, wordplay-based humour was replaced with a non-wordplay utterance, potentially due to linguistic differences between English and Lithuanian, as well as technical constraints imposed by the mode of dubbing. Wordplay to Wordplay strategy was employed to replace wordplay with different wordplay in the target language or a different rhetorical device. This strategy, along with the strategies of Zero to Wordplay and Non-Wordplay to Wordplay proved most effective in terms of humour retention as, rather than retaining or transferring wordplay originally present, a different type of wordplay would be inserted that would be more humourous to the target Lithuanian audience. However, the latter two strategies were among the least employed for the translation of selected examples, potentially also pointing towards constraints imposed by dubbing or by linguistic differences. Sėkmingas humoro vertimas – vienas iš daugiausia iššūkių keliančių, tačiau taip pat ir siekiamiausių uždavinių vertimo studijose. Užduotis ir pastangos veiksmingai išversti humorą iš vienos kalbos į kitą tampa labai svarbi visai šeimai skirtų, o ypač vaikams skirtų animacinių filmų kontekste. Humoro vertimo svarbą animaciniuose filmuose lemia specifiniai kognityviniai jaunesnių žiūrovų bruožai, pavyzdžiui, trumpesnį laiką išlaikomas dėmesys. Atsižvelgus į šias aplinkybes, baigiamojo projekto tikslas yra išanalizuoti verbalinio humoro elementų vertimą pasirinktuose animaciniuose filmuose. Projekte apžvelgiami teoriniai požiūriai į audiovizualinį vertimą (išsamiau aptariamas dubliavimas) ir žodinį humorą, taip pat analizuojami atrinkti pavyzdžiai su verbalinio humoro (kultūrinių nuorodų ir žodžių žaismo) elementais animaciniuose filmuose. Kultūrinių nuorodų vertimo analizė atlikta taikant Jan Pedersen vertimo strategijas kultūrinėms nuorodoms versti: generalizavimą, tiesioginį vertimą, pripažintojo atitikmens pateikimą, pakeitimą, konkretizavimą, išlaikymą ir praleidimą, taip pat papildomą įterpimo strategiją. Žodžių žaismo atvejai tiriami ir lyginami taikant modifikuotą Delabastita strategijų klasifikaciją kalambūrams versti: žodžių žaismo vertimas į žodžių žaismą, žodžių žaismas į nulinį vertimą, originalo kalbos žodžių žaismo vertimas į žodžių žaismą vertimo kalboje, dialogo be žodžių žaismo keitimas į žodžių žaismą, nulinio originalaus teksto keitimas į žodžių žaismą, žodžių žaismo vertimas į dialogą be žodžių žaismo, ir kiti redagavimo metodai. Remiantis kultūrinių nuorodų vertimo į lietuvių kalbą analizės rezultatais, dažniausiai naudotos strategijos buvo išlaikymas ir pakeitimas. Naudojant išlaikymo strategiją, atitinkamos transkultūrinės realijos, gerai žinomos žiūrovams Lietuvoje, buvo išlaikomos siekiant padidinti humoro lygį atitinkamoje filmo scenoje. Svarstoma, kad monokultūrinės realijos buvo išlaikytos dėl poreikio atitikti vaizdinę filmo informaciją arba esamą kultūrinį jo kontekstą. Pakeitimas buvo naudotas siekiant pakeisti esamas kultūrines nuorodas į kitokias nuorodas arba kitas retorines priemones vertimo kalboje. Remiantis analizės rezultatais, pakeitimo ir įterpimo strategijos buvo ypač veiksmingos humoro išlaikymo atžvilgiu. Kitos strategijos buvo naudotos gerokai rečiau: tiesioginio vertimo, oficialaus atitikmens, įterpimo ir praleidimo naudojimo atvejų nustatyta mažiausiai. Žodžių žaismo pavyzdžių animaciniuose filmuose vertimo analizės rezultatai parodė, jog žodžių žaismo vertimo į dialogą be žodžių žaismo strategija buvo naudota dažniausiai, taip pat dažnai naudota ir žodžių žaismo vertimo į žodžių žaismą strategija. Tiriant atvejus, kuriuose panaudota pirmiau minėta strategija, pastebėta, jog žodžių žaismu paremtas humoras buvo pakeistas frazėmis be žodžių žaismo. Tokį vertimą galėjo nulemti kalbiniai anglų ir lietuvių kalbų skirtumai, taip pat dubliavimui būdingi techniniai apribojimai. Naudojant žodžių žaismo keitimą žodžių žaismu, originalo kalboje esantis žodžių žaismas buvo keičiamas kitokiu vertimo kalbos žodžių žaismu, arba kita retorine priemone. Ši strategija, taip pat nulinio teksto į žodžių žaismą ir dialogo be žodžių žaismo vertimo į žodžių žaismą strategijos nustatytos veiksmingiausiomis humoro išlaikymo atžvilgiu, kadangi naudojant jas buvo įterpiamas kitoks žodžių žaismas, kurį žiūrovai Lietuvoje laikytų juokingesniu, o ne išlaikomas originalo kalbos žodžių žaismas. Nepaisant to, pastebėta, jog pastarosios dvi strategijos buvo naudotos mažiausiai. Tokį rezultatą taip pat galėjo nulemti dubliavimo arba kalbinių skirtumų keliami iššūkiai ir apribojimai. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|