Overcoming customer barriers towards circular innovation: the case of European consumer electronics companies
| Autor: | Wendlandt, Lea |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Čeičytė-Pranskūnė, Jolita |
| Jazyk: | angličtina |
| Rok vydání: | 2022 |
| Předmět: | |
| Popis: | The world’s economic system is based on a linear model whose limitations lead to serious environmental problems such as global warming and increasing overshoot of the planet’s biocapacity as well as economic problems such as resource scarcity. Therefore, the need for a new economic system is rising. The most discussed and well-known solution is a system transition towards a circular economy which is already advocated by several circular economy policies and regulatory initiatives. However, even if benefits, drivers, and policy regulations exist, the concept is still not widely used. One reason for this are customer barriers towards circular innovations as recent developments of circular innovations show rather low adoption rates. Although companies have significant problems in developing user-accepted circular innovation, there is only a little research on circular innovation and even less on the customer perspective within this context. In order to help companies successfully implement circular innovation as part of their transition towards circular economy, exploration on customer barriers towards circular innovation is required, followed by research on how to foster the consideration of the customers’ perspective within the development of circular innovation as well as systematic approaches to identify barriers and develop interventions to overcome these. Therefore, the general research aim is to ground interventions to overcome customer barriers towards circular innovation in the case of European consumer electronics companies. To achieve this aim, the underlying research objectives are: 1. to analyse the problematic situation of circular economy and circular innovation implementation in business and academia context with a special focus on the customer perspective. 2. to perform a literature analysis in order to: a) lay theoretical foundations for circular economy, circular innovation, as well as behavioural change and innovation adoption theories. b) define and categorise customer barriers towards circular innovations. c) analyse existing theoretical approaches to systematically identify and overcome customer barriers towards circular innovation. 3. to ground a research methodology to explore approaches to identify customer barriers towards circular innovation and interventions to overcome such in the practical context of European consumer electronics companies. 4. to empirically explore and validate approaches to identify customer barriers towards circular innovation and interventions to overcome such in the case of European consumer electronics companies. 5. to ground interventions and corresponding actions to overcome customer barriers towards circular innovation. The underlying research method includes an extensive literature analysis that grounds research indicators for empirical research. To explore those in practice, a qualitative research design has been chosen, including the combination of expert interviews and a multiple case study analysis of selected European consumer electronics companies. In total ten interviewees, including four experts and six practitioners of four case companies were selected based on a purposeful sampling technique. The interviews were conducted in a semi-structured way following a previously developed interview guide. Furthermore, a qualitative content analysis was performed in order to extract the most relevant information using the software MAXQDA. Key theoretical findings include the clear definition and differentiation of circular economy as opposed to sustainability as well as its key principles. Furthermore, a clear definition and differentiation of circular innovation as opposed to other related concepts including environmental, sustainable, and frugal innovations is provided. Next to this, the introduction of theories on circular behaviour and innovation adoption theories resulted in the identification of twelve general customer barriers towards circular innovations which were further categorised in psychological and functional barriers as well as their relevance for different circular innovation types. In addition, the theoretical application of a three-step behavioural change approach revealed that out of nine dominant behavioural change interventions three, namely “education”, “persuasion”, and “modelling”, have been found to be most applicable to overcome barriers towards the purchase of “re”products. Finally, several theoretical implications for existing and future research could be grounded in the fields of circular economy, innovation development, as well as behavioural economics. Key empirical findings show that barriers including “lack of cultural change”, “lack of trust and company image”, “lack of infrastructure”, “lack of knowledge and information”, and “lack of perceived advantage” are recognized by companies independently of the circular innovation type while “lack of ownership” is mainly relevant for PaaS models and provider of refurbished products are especially challenged by “lack of perceived quality” or “uncertainty about quality”, “lack of status”, and “lack of technical compatibility”. Dominant interventions to overcome these barriers are “education”, “persuasion”, and “incentivisation” whereby the company’s maturity and brand reputation, as well as the circular innovation type, have recognised as the main variables influencing the relevance of barriers as well as the choice of interventions. Additionally, design thinking and lean start-up have been identified as the most dominant approaches to integrate the customer perspective, into the development process of circular innovation while barriers are mainly identified using typical market research methods. In combination with theoretical findings, a systematic approach to identify and overcome customer barriers towards circular innovation has been proposed which next to other aspects provides a prospect for further research. Lastly, a set of managerial implications could be defined. These insights provide valuable recommendations for European consumer electronics companies that want to develop and implement circular innovation. Pasaulio ekonominės sistemos, paremtos linijiniu modeliu, trūkumai lemia kompleksines aplinkosaugos problemas, tokias kaip visuotinis atšilimas ir didėjantis planetos biologinio pajėgumo viršijimas, taip pat – ekonomines problemas, tokias kaip išteklių trūkumas. Todėl didėja naujos ekonominės sistemos poreikis. Labiausiai aptariamas ir gerai žinomas sprendimas - sistemos perėjimas prie žiedinės ekonomikos, už kurį jau pasisakoma keliose žiedinės ekonomikos politikos ir reguliavimo iniciatyvose. Tačiau, nors naudos žinomos, o varomosios jėgos ir politiniai reglamentai egzistuoja, ši koncepcija vis dar nėra plačiai naudojama. Viena iš pagrindinių priežasčių yra egzistuojantys klientų barjerai žiedinėms inovacijoms, todėl fiksuojamas žemas žiedinių inovacijų priėmimo rodiklis.. Nors įmonės susiduria su didelėmis problemomis kuriant vartotojams priimtinas žiedines inovacijas, žiedinių inovacijų tyrimų, o ypač iš klientų perspektyvos, šiame kontekste yra labai nedaug. Siekiant padėti įmonėms sėkmingiau diegti žiedines inovacijas ir efektyviau pereiti prie žiedinės ekonomikos, būtina geriau suprasti vartotojų barjerus žiedinėms inovacijoms nagrinėjant būdus kaip įtraukti vartotojų perspektyvą kuriant žiedines inovacijas, kaip taikyti sisteminius metodus šiems barjerams identifikuoti ir taikyti intervencines priemones joms įveikti. Pagrindinis tyrimo tikslas - pagrįsti intervencijas, skirtas klientų kliūtims žiedinėms inovacijoms įveikti, Europos buitinės elektronikos įmonių atveju. Šiam tikslui pasiekti keliami šie pagrindiniai tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti probleminę žiedinės ekonomikos ir žiedinių inovacijų diegimo situaciją verslo ir akademiniame kontekste, ypatingą dėmesį skiriant klientų perspektyvai. 2. Atlikti literatūros analizę, siekiant: a) apibrėžti teorinius žiedinės ekonomikos, žiedinių inovacijų, taip pat elgsenos pokyčių ir inovacijų diegimo teorijų pagrindus. b) apibrėžti ir sukategorizuoti klientų barjerus žiedinių inovacijų atžvilgiu. c) išanalizuoti esamus teorinius požiūrius, kad būtų galima sistemingai nustatyti ir įveikti klientų barjerus žiedinėms inovacijoms. 3. Pagrįsti tyrimo metodiką, skirtą ištirti klientų barjerus žiedinėms inovacijoms, jų nustatymo metodus ir intervencijas, skirtas joms įveikti praktiniame Europos buitinės elektronikos įmonių kontekste. 4. Empiriškai ištirti ir patvirtinti metodus, skirtus klientų barjerams žiedinėms inovacijoms nustatyti, ir intervencijas joms įveikti Europos buitinės elektronikos įmonių atveju. 5. Pagrįsti intervencijas ir atitinkamus veiksmus, kuriais siekiama įveikti klientų barjerus, trukdančias diegti žiedines inovacijas. Pagrindiniai tyrimo metodai apima išsamią literatūros analizę, kuria pagrindžiami empirinio tyrimo indikatoriai. Siekiant juos ištirti praktiškai, pasirinktas kokybinis tyrimo dizainas, apimantis ekspertų interviu ir atrinktų Europos buitinės elektronikos įmonių daugybinių atvejų analizę. Remiantis tikslingos atrankos metodu, buvo atrinkta dešimt interviu dalyvių, įskaitant keturis ekspertus ir šešis praktikus iš keturių įmonių. Buvo atliekami pusiau struktūruoti interviu vadovaujantis iš anksto parengtu interviu gidu. Be to, siekiant išskirti svarbiausią informaciją, naudojant MAXQDA programinę įrangą, buvo atlikta kokybinė turinio analizė. Pagrindinės teorinės išvados apima aiškų žiedinės ekonomikos apibrėžimą ir koncepcijos atskyrimą nuo tvarumo, taip pat pagrindinius jos principus. Be to, pateikiamas aiškus žiedinės inovacijos apibrėžimas ir atskyrimas nuo kitų susijusių sąvokų, tokių kaip aplinkosauginės, tvariosios ir taupiosios inovacijos. Remiantis žiedinės elgsenos ir inovacijų diegimo teorijų analize, nustatyta dvylika bendrųjų klientų barjerų, trukdančių diegti žiedines inovacijas, kurios toliau suskirstomos į psichologinius ir funkcinius barjerus, o taip pat ir pagal jų reikšmę skirtingoms žiedinių inovacijų rūšims. Teoriškai pritaikius trijų žingsnių elgsenos pokyčių metodą, nustatyta, kad iš devynių dominuojančių elgsenos pokyčių intervencijų trys jų, t. y. "švietimas", "įtikinėjimas" ir "modeliavimas", labiausiai tinka įveikti barjerams, susijusiems su "pakartotinių" produktų pirkimu. Galiausiai, pagrįsta teorinė reikšmė ir suformuluotos tolimesnės tyrimų kryptys žiedinės ekonomikos, inovacijų plėtros, taip pat elgsenos ekonomikos srityse. Pagrindinės empirinio tyrimo išvados rodo, kad tokias kliūtis, kaip "kultūrinių pokyčių stoka", "pasitikėjimo ir įmonės įvaizdžio stoka", "infrastruktūros stoka", "žinių ir informacijos stoka" ir "suvokiamo pranašumo stoka", įmonės pripažįsta nepriklausomai nuo žiedinių inovacijų tipo, o "nuosavybės stoka" labiausiai aktuali prekių ir paslaugų modeliams. Atnaujintų produktų teikėjams ypač daug iššūkių kelia "suvokiamos kokybės stoka" arba "netikrumas dėl kokybės", "statuso stoka" ir "techninio suderinamumo stoka". Dominuojančios intervencijos šiems barjerams įveikti yra "švietimas", "įtikinėjimas" ir "skatinimas", o įmonės brandumas ir prekės ženklo reputacija bei žiedinės inovacijos tipas pripažinti pagrindiniais kintamaisiais, darančiais įtaką barjerų svarbai ir intervencijų pasirinkimui. Be to, dizainu grįstas mąstymas ir taupieji startuoliai buvo pripažinti dominuojančiais metodais, kuriais siekiama integruoti kliento perspektyvą į žiedinių inovacijų kūrimo procesą, o barjerai dažniausiai nustatomi taikant tipinius rinkos tyrimų metodus. Kartu su teorinėmis išvadomis buvo pasiūlytas sisteminis požiūris, kaip nustatyti ir įveikti barjerus, kylančius iš klientų perspektyvos, kuriant žiedines inovacijas, kas, greta kitų aspektų, suteikia perspektyvą tolesniems tyrimams. Galiausiai, apibrėžtos vadybinės implikacijos. Šios įžvalgos suteikia vertingų rekomendacijų Europos buitinės elektronikos įmonėms, norinčioms kurti ir diegti žiedines inovacijas. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|