Mokesčių mokėtojų moralės reikšmė mokesčių politikos įgyvendinimui Lietuvoje
Autor: | Bertašienė, Vilija |
---|---|
Přispěvatelé: | Jovarauskienė, Donata |
Jazyk: | litevština |
Rok vydání: | 2021 |
Předmět: | |
Popis: | Tam, kad valstybė galėtų funkcionuoti bei įgyvendinti piliečių jai patikėtas funkcijas būtina sukurti sklandžią ir funkcionalią, tačiau kartu ir teisingą, mokesčių sistemą. Tačiau praktikoje matome, kad daugelis valstybių susiduria su iššūkiais, kylančiais dėl skirtumų tarp suplanuotų bei surinktų mokesčių. Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad klasikinės ekonomikos teorijos ne visada geba paaiškinti, kodėl mokesčių mokėtojai pasirenka paklusti arba nepaklusti prievolei mokėti mokesčius; mokesčių ir mokesčių politikos klausimas šiandien nebėra vien tik ekonomikos srities dalykas, o reikalauja integruoto tarpdisciplininio požiūrio. Viena iš tyrimų galimybių – tai analizuoti psichologinį mokesčių mokėtojų nusiteikimą sąžiningai mokėti mokesčius, kuris mokslinėje literatūroje įvardijamas kaip mokesčių moralė. Šis psichologinis nusiteikimas, kaip rodo mokslininkų atlikti tyrimai, yra itin glaudžiai susijęs su viešąją politika ir jos įgyvendinimu: Vyriausybės veiksmai formuojant mokesčių politiką veikia šį nusiteikimą, kuris, atitinkamai, turi įtakos mokesčių politikos įgyvendinimui, t. y. mokesčių surinkimui arba nesurinkimui (mokesčių spragų atsiradimui). Nors mokesčių moralė ir mokesčių spragos ir nėra susijusios tiesiškai, mokslininkų teigimu, stipresnė mokesčių moralė lemia viešojo sektoriaus pajamų didėjimą. Mokesčių moralės klausimas Lietuvoje moksliniuose tyrimuose nėra plačiai analizuotas. Pasigendama detalesnio požiūrio į mokesčių moralei stiprinti taikytinas priemones formuojant ir įgyvendinant mokesčių politiką. Mažai analizuojamos Vyriausybių programos bei jų įgyvendinimo ataskaitos, ministerijų ir kitų atsakingų institucijų taikytos priemonės bei jų realus poveikis. Tyrimo problema formuluojama probleminiu klausimu: kaip/ar mokesčių mokėtojo moralė veikia mokesčių politikos įgyvendinimą? Tyrimo objektas: Mokesčių mokėtojo moralės apraiškos mokesčių politikoje. Tyrimo tikslas: Ištirti mokesčių mokėtojo moralės reikšmę mokesčių politikos įgyvendinimui Lietuvoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokesčių mokėtojų moralės fenomeną ir jo reikšmę mokesčių politikos įgyvendinimui; 2. Apžvelgti mokesčių mokėtojo moralės apraiškas Lietuvos mokesčių politikoje; 3. Ištirti mokesčių mokėtojų moralės lygmenį ir jos ugdymo galimybes Lietuvoje. Naudojantis Europos vertybių tyrimo duomenimis ir taikant statistinės analizės metodus nustatyta, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų moralė, nors ir auga, tačiau išlieka gana žema, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis. Regresinė analizė atskleidė, kad mokesčių moralę itin veikia pasitikėjimas valdžia ir nacionalinis pasididžiavimas. Tačiau vis dar opia išlieka korupcijos suvokimo problema, stabdanti mokesčių moralės augimą. Kad korupcijos suvokimui gerinti nėra skiriama pakankamai dėmesio, patvirtina ir atlikta XVIII LR Vyriausybės programos analizė. Paaiškėjo, kad daugiausiai dėmesio korupcijos apraiškos numatoma skirti teisingumo / teismų sistemoje, tačiau ne finansų ar ekonomikos. Kadangi panašaus pobūdžio tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos mokesčių mokėtojų moralės ugdymui taikytinos politinės priemonės, Lietuvoje atlikta nebuvo, akivaizdu, kad tema reikalauja tolimesnių ir detalesnių tyrimų. In order for the state to be able to function and implement the functions entrusted to it by the citizens, it is necessary to create a smooth and functional, but at the same time fair, tax system. In practice, however, we see that many states face challenges due to differences between planned and collected taxes (the so-called tax gap). Scholars have long observed that classical economic theories are not always able to explain why taxpayers choose to obey or disobey the obligation to pay taxes; the issue of taxation and tax policy today is no longer a purely economic matter, but requires an integrated interdisciplinary approach. One of the research possibilities is to analyze the psychological attitude of taxpayers to pay taxes fairly, which is referred to in the scientific literature as tax morale. This attitude, as scientific research identify, is particularly closely linked to public policy and its implementation: actions of Government forming tax policy strongly influence the psychological attitude of tax payers, which in turn significantly influences the implementation of the tax policy, i.e., collection of taxes or the tax gaps. Although tax morale and tax gaps are not linearly related, scientists reveal that stronger tax morale leads to an increase in public sector revenue. The issue of tax morale in Lithuania has not been extensively analyzed. There is a lack of a more detailed approach to measures to strengthen tax morale in the formulation and implementation of tax policy. There is little analysis of government programs and their implementation reports, measures taken by ministries and other responsible institutions, and their real impact. The research problem is formulated with a problematic question: how (or) the tax morale affects the implementation of tax policy? Object of research: Manifestations of taxpayer morality in tax policy. The aim of the research: To investigate the significance of taxpayer morale in Lithuanian tax policy. Research tasks: 1. To analyze the phenomenon of tax morale and its significance for the implementation of tax policy; 2. To review the manifestations of tax morale in Lithuanian tax policy; 3. To analyze the moral level of taxpayers and the possibilities of its education in Lithuania. Using the data of the European Values Survey and applying the methods of statistical analysis, it was established that the morale of Lithuanian taxpayers, although growing, remains relatively low compared to neighboring countries. Regression analysis revealed that tax morale is strongly influenced by trust in government and national pride. However, the problem of perceiving corruption, which is holding back the growth of tax morale, remains acute. The analysis of the 18th program of the Government of the Republic of Lithuania confirms the insufficient attention to the improvement of the perception of corruption. It turned out that the focus of corruption is on the justice / judiciary, but nor on finance or economy area. As no similar research has been conducted in Lithuania analyzing the policy measures applicable to the development of tax morale, it is obvious that the topic requires further and more detailed research. |
Databáze: | OpenAIRE |
Externí odkaz: |