Socialinių išmokų poveikis Lietuvos darbo rinkai
| Autor: | Beliūnaitė, Aistė |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Laskienė, Daiva |
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2023 |
| Předmět: | |
| Popis: | Magistro baigiamajame projekte tiriamas socialinių išmokų poveikis Lietuvos darbo rinkai. Paskutiniais dešimtmečiais Vakarų šalyse mažėja darbo jėgos ir auga socialinės paramos poreikis, dėl to kai kurios socialinės apsaugos sistemos tampa netvariomis. Šiomis aplinkybėmis aktualu užtikrinti, jog gyventojai intensyviau dalyvautų darbo rinkoje ir nepriklausytų nuo socialinės paramos. Taigi, darbo tikslas - ištrti socialinių išmokų poveikį darbo rinkai, darbo objektas – socialinių išmokų poveikis. Tikslui pasiekti naudojami mokslinės literatūros analizės, statistinių duomenų lyginamosios analizės, koreliacinės analizės, Granger priežastingumo testo ir regresinės analizės metodai. Iškeltais uždaviniais siekiama apibūdinti socialinių išmokų poveikio darbo rinkai problematiką, ištirti teorinį socialinių išmokų poveikį darbo rinkai, bei, parengus metodologiją, atlikti empirinį minėto poveikio vertinimo tyrimą. Gauti rezultatai parodė, jog ES šalys pasižymi aukštais nedarbo rodikliais, kurie įvairiose šalyse tuo pačiu laikotarpiu gali skirtis kelis kartus, šis reiškinys kyla dėl nelanksčios darbo rinkos ir skirtingos socialinės politikos. JAV ir Vakarų Europos šalyse atlikti tyrimai atskleidžia, jog socialinių išmokų poveikis asmens užimtumui gali priklausyti nuo jo amžiaus, lyties, išsilavinimo ir gyvenamosios vietovės. Minėtos charakteristikos veikia asmens elgesį darbo rinkoje. Moterys, regionų gyventojai ir asmenys su žemu išsilavinimu į darbo rinką integruojasi sunkiau nei kitos gyventojų grupės, todėl teoriškai socialinės išmokos jų užimtumą veikia labiau. Teoriškai socialinių išmokų poveikį darbo rinkos rodikliams galima vertinti iš kelių skirtingų perspektyvų. Kylant nedarbui nuosmukio metu, išmokos padeda palaikyti ankstesnį asmens vartojimo lygį, palaikoma prekių ir paslaugų paklausa, išlaikomos buvusios gamybos apimtys ir taip išsaugomos likusios darbo vietos. Kita vertus, socialines išmokas gaunantis asmuo patenka į gerovės spąstus, kuomet uždirbus šiek tiek pajamų, gresia prarasti valstybės paramą. Darbe šiai problemai spręsti siūlomas laipsniškas išmokų mažinimas įsidarbinus, didesnė įtrauktis į savarankiško užimtumo programas, galimybė pretenduoti į nedarbo draudimo išmoką kelis kartus per metus. Empirinė Lietuvos socialinių ir darbo rinkos rodiklių analizė parodė, jog socialinių išlaidų nedarbo atveju kėlimas nežymiai didina darbo jėgos kiekį Lietuvoje, tikėtina, kad dalis gyventojų grįžta į darbo rinką gauti bedarbio statuso. Taip pat nustatyta, jog socialinių išlaidų kėlimas vienam Lietuvos gyventojui neigiamai veikia 54m-64m moterų darbo jėgos kiekį, poveikis sietinas su kai kuriems gyventojams suteikiama galimybe gauti išankstinę senatvės pensiją. Rezultatai atskleidė, jog procentinis socialinių išlaidų kėlimas, palyginti su Lietuvos BVP, mažina gyventojų užimtumo lygį, atrastas poveikis galimai atsiranda nuosmukio metu, kai kylant nedarbui krenta šalies BVP ir auga socialinės išlaidos, tuomet šalyje stebimas žemesnis užimtumas ir išaugusi socialinių išlaidų procentinė dalis. The master's final degree project examines the impact of social benefits on the Lithuanian labor market. In recent decades, Western countries have seen a shrinking labor force and a growing need for social assistance, making some social security systems unsustainable. In these circumstances, it is important to ensure that residents participate more intensively in the labor market and do not depend on social support. Thus, the aim of the work is to study the impact of social benefits on the labor market, the object of the work is the impact of social benefits. To achieve this goal, methods of scientific literature analysis, comparative analysis of statistical data, correlation analysis, Granger causality test and regression analysis are used. The detailed tasks aim to describe the problem of the impact of social benefits on the labor market, the theoretical social impact on the labor market, and, after preparing the methodology, to carry out the aforementioned evaluation study of the empirical impact. The obtained results show that the indicators of EU countries are high in unemployment, which in different countries during that period can be divided several times, this phenomenon arises from the inflexible labor market and different social policies. Research conducted in the USA and Western European countries reveals that the impact of social benefits on a person's employment may depend on their age, gender, education and place of residence. The mentioned characteristics affect person‘s behavior in the labor market. Women, residents of regions and persons with low education have more difficulties integrating into the labor market than other population groups, therefore in theory social benefits affect their employment more. Theoretically, the impact of benefits on labor market indicators can be assessed from several different perspectives. When unemployment rises during a recession, the benefits help to maintain the previous level of personal consumption, support the demand for goods and services, maintain the previous production volumes and thereby preserve the remaining jobs. On the other hand, a person receiving social benefits falls into the welfare trap, when receiving so much income, there is a risk of losing state support. In order to solve this problem, the paper proposes a gradual reduction of benefits upon employment, greater involvement in selfemployment programs, and the possibility of applying for unemployment insurance benefits several times a year. Empirical analysis of social and labor market indicators in Lithuania shows that social spending in case of unemployment slightly increases the amount of labor force in Lithuania, it is likely that part of the population returns to the labor market to obtain unemployment status. It was also established that the increase in social costs per resident of Lithuania has a negative effect on the workforce of women aged 54-64 years, the effect is associated with some residents being given the opportunity to receive an early old-age pension. The results revealed that the percentage increase of social expenses in comparison to GDP of Lithuania, decreases employment level. This effect is possible during a recession. When unemployment rises, the country's GDP falls and social expenses increase Therefore lower employment and an increased percentage of social expenses are observed. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|