Prieširdžių virpėjimą provokuojančių veiksnių vertinimas ilgalaikiuose fiziologiniuose duomenyse

Autor: Jančiulevičiūtė, Karolina
Přispěvatelé: Petrėnas, Andrius
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2023
Předmět:
Popis: Paroksizminis prieširdžių virpėjimas (PPV) gali būti veikiamas įvairių provokuojančių \linebreak veiksnių, kurių dažnu atveju pacientas gali išvengti ar sumažinti. Dažniausiai įvardinti provokuojantys veiksniai: alkoholis, fizinė perkrova, miego trūkumas, stresas, persivalgymas, šaltas maistas ir šalti gėrimai. Šio darbo tikslas - ištirti galimybes vertinti PPV provokuojančių veiksnių sąryšį su ilgalaikiais fiziologiniais duomenimis, užregistruotais kasdienės gyvensenos sąlygomis, pacientams kuriems diagnozuotas PPV. Darbe analizuoti 16 pacientų realūs PPV įrašai, užregistruoti kasdienės gyvensenos sąlygomis. Siekta ištirti fotopletizmogramos galimybes atpažinti PPV epizodus ir įvertinti diagnostiniai teisingumo vertinimo įverčiai. Įgyvendinti trys galimai paroksizminį prieširdžių virpėjimą provokuojančių veiksnių atpažinimo algoritmai: psichologinio streso, gulėjimo ant kairiojo šono ir fizinė perkrovos. Provokuojančių veiksnių atpažinimas leidžia objektyviai vertinti PPV sąryšį su epizodų pasireiškimu, bei nenaudoti subjektyvių klausimynų. Analizuojami įvedami ir atpažįstami provokuojantys PPV epizodus veiksniai. Provokuojančių veiksnių vertinimas atliktas lyginant santykines PV trukmes prieš ir po įvestų ar atpažintų provokuojančių veiksnių. PPV atpažinimo galimybių ilgalaikiuose fotopletizmogramos signaluose tyrimas parodė, kad nepaisant aukšto specifiškumo (0,98), jautrumas nėra pakankamas (0,58). Bendras diagnostinis tikslumas pagerėja naktį: jautrumas -- 0,69, specifiškumas - 0,98, o Metjuzo koreliacijos koeficientas - 0,86. Vertinant anotuotus aritmijos profilius, bendra santykinė PPV trukmė sudarė 25,6 %, o analizuojant gautus iš fotopletizmogramos - 15,6 %. Pastebėta, kad po psichologinio streso ir gulėjimo ant kairiojo šono atpažįstamų provokuojančių veiksnių, santykinė PPV trukmė gauta didesnė, o po fizinės perkrovos – mažesnė nei prieš provokuojantį veiksnį.
Paroxysmal atrial fibrillation (PAF) can be triggered by various factors, including alcohol consumption, physical exertion, lack of sleep, stress, overeating, consuming cold food, and cold drinks. In most cases, these triggers can be avoided or minimized by modifying the patient's behavior. This study aims to examine the relationship between PAF triggers and long-term physiological data recorded in patients diagnosed with PAF under everyday conditions. The study analyzed the records of 16 patients who experienced PAF episodes in their daily lives. The objective was twofold: first, to determine the feasibility of photoplethysmography to detect PAF episodes, and second, to evaluate the performance measurements. Three algorithms were implemented to identify potential triggers of PAF: psychological stress, lying on the left side, and physical overload. By recognizing the triggers that provoke PAF episodes, the study aimed to objectively assess the relationship between photoplethysmography and the occurrence of episodes, without relying on subjective questionnaires. The study analyzed and identified the triggers that provoke episodes of PAF by comparing the relative durations of PAF before and after the introduction or recognition of the triggers. The investigation of the detection of PAF in long-term photoplethysmograph signals revealed that although specificity was high (0.98), the sensitivity was inadequate (0.58). However, overall diagnostic accuracy improved during the night, with a sensitivity of 0.69, specificity of 0.98, and Matthews correlation coefficient of 0.86. When evaluating the annotated arrhythmia profiles, the burden of atrial fibrillation was 25.6 %, while the analysis of the photoplethysmogram indicated a burden of 15.6 %. Furthermore, it was observed that the AF burden increased after psychological stress and lying on the left side, and decreased after physical overload.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: