Fiskalinės politikos priemonių, skirtų COVID-19 sukeltiems padariniams suvaldyti, vertinimas

Autor: Narbutaitė, Šarūnė
Přispěvatelé: Kundelienė, Kristina
Jazyk: litevština
Rok vydání: 2021
Předmět:
Popis: COVID-19 viruso protrūkis pasaulyje sukėlė didžiulio masto krizę, kurios objektu tapo valstybių gyventojai, ekonomika ir sveikatos apsaugos sistema. Sustabdytas keliavimas tarp valstybių, apribotas verslo veikimas, sveikatos apsaugos priemonių trūkumas, prarastos pajamos siejasi su COVID-19 krizės padariniais. Pandemijos metu išaugo nedarbas, sumažėjo eksportas ir importas, jaučiami vartotojų kainų, bankroto atvejų pokyčiai. COVID-19 paveikė ne tik ekonominę veiklą, tačiau taip pat stipriai paveikė žmonių sveikatą, fiksuojamas didelis mirčių skaičius. COVID-19 krizės valdymo metu valstybės ėmėsi mokestinių, visuomenės apsaugos priemonių taikymo, tačiau svarbų vaidmenį užėmė fiskalinės politikos taikymas. Fiskalinės priemonės, kuriomis valdomos pandemijos pasekmės apėmė darbo užmokesčio paramą, pagalbą verslui, mokesčių atidėjimą, socialinių išmokų skyrimą, pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms. Šalyse taikomos fiskalinės politikos priemonės priklausė nuo epidemiologinės situacijos, šalies galimybių bei pririotetinių sričių nustatymo. Mokslinėje literatūroje pateikiami valstybių veiksmai bei priemonės COVID-19 pasekmėms sumažinti, taip pat analizuojamas fiskalinės politikos aktualumas. Atlikus mokslinės literatūros analizę ir numačius mokslinę problemą baigiamojo projekto tikslas – ištirti fiskalinių priemonių poveikį COVID-19 sukeltiems padariniams sumažinti. Tyrimo objektas – fiskalinės politikos priemonės COVID-19 kontekste. COVID-19 virusas pasaulyje išplito 2020 metų I ketvirčio pabaigoje, o šiuo metu jau fiksuojama virš milijono mirčių. Atlikus statistinių duomenų analizę, 2020 metų II ketvirtį pastebimas ženklus nedarbo augimas, importo bei eksporto apimtys ženkliai sumažėjo. Taip pat pastebimas ir bankrotų didėjimas, tačiau tuo pačiu metu kuriasi ir naujos įmonės. Pasaulio institucijos aktyviai reagavo į viruso plitimą ir ėmėsi skubių veiksmų. TVF numatė teikti finansinę pagalbą nuo pandemijos nukentėjusios šalims, ES ėmėsi sveikatos apsaugos priemonių užtikrinimo, kovos su viruso plitimu, dezinformacija, rėmė vakcinų kūrimą (Goniewicz ir kt. 2020). Fiskalinė politika yra įgyvendinama per valstybės išlaidų ir pajamų panaudojimą, siekiant paveikti ekonomiką (TVF, 2020). Fiskalinės politikos svarba išryškėjo per pastarąją finansinę krizę, kai šalys ėmėsi išlaidų didinimo ir mokesčių mažinimo veiksmų, kad sustabdytų krizės poveikį. COVID-19 krizės atveju daugiausia dėmesio skiriama sveikatos apsaugai, gyventojų pajamų išlaikymui ir socialinių išmokų skyrimui, verslo palaikymui. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad fiskalinė politika, paremta išlaidų didinimu, būtų tinkamiausia analizuojant BVP, skolos ir BVP santykį, deficito ir BVP santykį. Taip pat analizuojant Lietuvos NT kainų pokyčius numatyta, kad COVID-19 pandemijos metu priimtos fiskalinės priemonės turėjo įtakos mažesniam gyvenamųjų būstų kainų kritimui. JAV atveju numatyta, kad fiskalinės priemonės, sutelktos į nedarbo draudimą, besąlyginių išmokų skyrimą bei likvidumo didinimą turėjo didžiausią įtaką pandemijos valdyme. Atlikus mokslinės literatūros apžvalgą, numatyta analizuoti COVID-19 krizės metu pritaikytų fiskalinės politikos priemonių efektyvumą. Įvertinus tyrimo apribojimus, analizė atliekama Lietuvos atveju, analizuojant namų ūkių vartojimo ir ilgalaikių paskolų palūkanų rodiklius bei jų reakciją į COVID-19 ekonominio skatinimo priemones. Atliktas tyrimas parodė, kad namų ūkių vartojimui reikšmingą įtaką daro „Ekonominio skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano“, 2 tikslo priemonės. Nepritaikius atitinkamų ekonominio skatinimo priemonių, namų ūkių vartojimas 2020 II ketvirtį būtų mažesnis apie 14 proc., III ketvirtį mažesnis apie 3 proc., o IV ketvirtį mažesnis 4,4 proc. Analizuojant ilgalaikių paskolų palūkanų pokyčius, numatyta, kad rodiklio pokyčius geriausiai paaiškina socialinių išmokų ir likvidumo rodikliai. Todėl nepritaikius fiskalinių priemonių, paremtų socialinių išmokų skyrimu ir likvidumo didinimu, ilgalaikių paskolų palūkanų reikšmės 2020 metų II ketvirtį būtų 177 proc. mažesnės (-0,2 proc.), 2020 III ketvirtį ilgalaikių paskolų palūkanos siektų -0,39 proc., o IV ketvirtį siektų -0,02 proc. Taigi, namų ūkių vartojimui ir ilgalaikių paskolų palūkanoms reikšmingą įtaką daro Lietuvos vyriausybės parengto COVID-19 pasekmių mažinimo plano 2 ir 3 tikslai, kuriais siekiama išsaugoti gyventojų pajamas ir padėti verslui išlaikyti likvidumą. Siekiant globalios analizės, atliekamas kitų pasaulio valstybių COVID-19 fiskalinių planų vertinimas. Fiskalinių planų analizė atskleidė, kad daugiausia fiskalinėms priemonėms skyrė Vokietija, kurios fiskalinės priemonės sudarė 30 proc. BVP, Švedija (16 proc. BVP), Austrija (apie 13 proc. BVP), Prancūzija (10 proc. BVP). Analizuojant fiskalinių planų struktūrą numatyta, kad daugiausia lėšų skiriama verslo pagalbai, mažesnė dalis – gyventojams. Lietuvos atveju atliktas tyrimas parodė, kad priemonės, skirtos išsaugoti gyventojų pajamas, labiausiai veikia namų ūkių vartojimo pokyčius. Gyventojams daugiausia lėšų skiria Graikija (apie 2 proc. BVP), Prancūzija (apie 1,4 proc. BVP). Ilgalaikių paskolų palūkanoms reikšmingą įtaką daro priemonės, remiančios verslą bei gyventojus. Verslui daugiausia lėšų skyrė Vokietija, Prancūzija, Suomija, Lietuva, Švedija, Austrija, Graikija. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad COVID-19 pandemijos metu pritaikytos ekonominio skatinimo priemonės nesustabdė namų ūkių vartojimo ir ilgalaikių paskolų palūkanų neigiamų pokyčių, tačiau pritaikius šias priemones, COVID-19 laikotarpis analizuotiems rodikliams turėjo mažesnės įtakos.
The global outbreak of the COVID-19 virus has caused a major crisis affecting the population, economies and health systems. Travelling restrictions, suspended business activities, lack of healthcare measures and loss of revenue are linked to the effects of the COVID-19 crisis. The pandemic impacted increase of unemployment, decrease of exports and imports as well as negative changes in consumer pricing and number of bankruptcies. COVID-19 has affected not only economic activities but also had a strong impact on human health with a high number of deaths. Global COVID-19 crisis management included tax and public protection measures, the application of fiscal policy also played an important role. Fiscal measures adopted to manage the consequences of the pandemic included wage support, business assistance, tax deferrals, social benefits for the most vulnerable groups of population. Fiscal policy measures applied by the states, depended on the epidemiological situation in the country, country capacities and identified priority areas. The scientific research articles summarizes national actions and measures which were applied to reduce the consequences of COVID-19, as well as analyzes the relevance of fiscal policy. After completing the analysis of the scientific sources, the aim of this final project was identified to be the – investigation of the impact of fiscal measures in order to reduce the effects of COVID-19. The object of the research – fiscal policy measures in the context of COVID-19. COVID-19 virus spread worldwide at the end of the 1st quarter of 2020. Currently recorded over a million deaths caused by the virus. Analysis of statistical data showed significant increase in unemployment in the second quarter of 2020. Also, the volume of imports and exports decreased significantly. The increase in bankruptcies was also noticeable but at the same time new companies were emerging. The world’s authorities have actively responded to the spread of the virus and taken urgent actions. The IMF provided financial assistance to the countries affected by the pandemic, the EU took steps to ensure population health protection, measures to stop the spread of the virus, disinformation and supported development of vaccines (Goniewicz et al. 2020). Fiscal policy is implemented through the government expenditure and use of revenue to influence the economy (IMF, 2020). The importance of fiscal policy has become apparent during the recent financial crisis, when countries have taken steps to increase spending and cut taxes to suspend the effects of the crisis. In the case of the COVID-19 crisis, the focus is on health care, income maintenance and the provision of social benefits and business support. Researches shown that fiscal policy based on increase in government spending is most appropriate for analyzing GDP, debt-to-GDP ratios, deficit-to-GDP ratios. Also, analyzing the changes in Lithuanian real estate prices, it is assumed that the fiscal measures adopted during the COVID-19 pandemic had an impact on the smaller decline of housing prices. In the United States, fiscal measures focused on unemployment insurance, unconditional benefits and liquidity-providing measures are expected to have had the greatest impact on COVID-19 crisis management. After analysis of scientific resources was decided to analyze the effectiveness of fiscal policy measures applied during the COVID-19 crisis. After assessing the limitations of the study, the analysis is performed taking Lithuania for a case study, analyzing household consumption and long-term loan interests and their reaction to the COVID-19 economic stimulus measures. The study showed that household consumption was significantly affected by the “Plan of Measures for Economic Stimulation and Mitigation of the Spread of Coronavirus (COVID-19)”, identified in 2nd aim content. Without appropriate economic stimulus measures, household consumption would be lower by about 14% in the 2nd quarter of 2020, lower by about 3% in the 3rd quarter of 2020 and lower by 4.4% in the last quarter of 2020. Analyzing the changes in long-term loan interest rates, it is assumed that this indicator changes can be explained by social benefits and liquidity ratios, therefore, without the application of these economic stimulus measures, long-term loan interest rates would be 177% lower (-0.2%) in the 2nd quarter of 2020. In the 3rd quarter of 2020, long-term loan interest rates would reach -0.39%, and in the last quarter would reach -0.02%. Thus, household consumption and long-term loan interest rates are significantly affected by the 2nd and 3rd aims of the COVID-19 consequence reduction plan prepared by Lithuania, which seeks to preserve income of the population and help businesses to maintain liquidity. In terms of global analysis, there was decided to analyze COVID-19 fiscal plans in other countries. The analysis of the fiscal plans revealed that Germany accounted for the largest share of fiscal measures (30% GDP), Sweden (16% of GDP), Austria (about 13% of GDP), France (10% of GDP). Analyzing the structure of fiscal plans, it is assumed that the largest amount of funds is allocated for business assistance, and the smaller part – for population. In the case of Lithuania, the study showed that measures to preserve the income of the population have the greatest impact on changes in household consumption. Greece (around 2% of GDP) and France (around 1.4% of GDP) accounted for the largest share of funds allocated to the population. Long-term loan interest rates are significantly affected by measures supporting business and the population. In Germany, France, Finland, Lithuania, Sweden, Austria and Greece most funds were allocated to businesses. The research has shown that the economic stimulus measures put in place during the COVID-19 pandemic did not stop the negative developments in household consumption and long-term loan interest rates. However, the applied measures mitigated the impact to the analyzed indicators throughout the COVID-19 period.
Databáze: OpenAIRE
Externí odkaz: