Vertės bendrakūros įgalinimas viešojo kultūros sektoriaus organizacijose
| Autor: | Stepanovaitė, Rūta |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Staniškienė, Eglė |
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2023 |
| Předmět: | |
| Popis: | Viešojo sektoriaus ir jame veikiančių organizacijų veikla yra tiesiogiai siejama su viešojo sektoriaus valdysenos paradigmomis ir jų kaita, suintensyvėjusia XX – XXI a. Politinėse darbotvarkėse daugėjant klausimų, susijusių su visuomenės narių problemomis ir geresniu, efektyvesniu jų sprendimu, viešojo sektoriaus organizacijoms yra vis aktyviau deleguojama socialinių, ekonominių ir kt. iššūkių atliepimo funkcija. Keičiantis požiūriui į viešąją valdyseną ir ja siekiamus tikslus, kito ir institucijų vaidmuo kuriant ir teikiant viešąsias paslaugas piliečiams. Visuomenės narių įtraukimas, dalyvavimas ir įgalinimas drauge kurti viešąsias paslaugas, kurios atitiktų įvairialypius poreikius, tampa prielaida vertės bendrakūrai viešajame sektoriuje. Mokslinėje literatūroje ne pirmą dešimtmetį yra tiriama piliečio, kaip paslaugų gavėjo, naudotojo, bendrakūrėjo ar iniciatoriaus vaidmens transformacija, kurią skatina į piliečius orientuotas požiūris, kuris, kuriant viešąsias paslaugas, yra vienas esminių. Šis pokytis reikšmingai prisideda prie viešųjų paslaugų ar socialinių inovacijų sklaidos, stiprina demokratinį piliečių dalyvavimą, padeda įgalinti visuomenės narius. Viešosios paslaugos retai kada veikia izoliuotai, dažnai jos teikiamos tarpinstituciniuose tinkluose – paslaugų ekosistemose – kuriant paslaugas jose, skatinama holistinio požiūro sklaida. Pripažįstama, kad kultūra ir visuomenės dalyvavimas joje skatina vystymąsi, socialinę sanglaudą, įtrauktį ir reikšmingai prisideda prie įvairių bendruomenių nariams kylančių iššūkių sprendimo. Todėl aktualu tirti vertės bendrakūrą viešajame kultūros sektoriuje skatinančių veiksnių ir barjerų įvairovę. Mokslinė problema – formuojama klausimu – kaip įgalinama vertės bendrakūra viešojo kultūros sektoriaus organizacijose? Tyrimo objektas – vertės bendrakūros įgalinimas viešojo kultūros sektoriaus organizacijose. Darbo tikslas – atskleisti vertės bendrakūros įgalinimą viešojo kultūros sektoriaus organizacijose. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti vertės bendrakūros įgalinimo viešojo sektoriaus organizacijose problematiką; 2. Teoriškai pagrįsti vertės bendrakūros įgalinimo viešojo kultūros sektoriaus organizacijose aspektus; 3. Parengti vertės bendrakūros įgalinimo viešojo kultūros sektoriaus organizacijose tyrimo metodologiją; 4. Empiriškai įvertinti vertės bendrakūros įgalinimo viešojo kultūros sektoriaus organizacijose prielaidas. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, kokybinė turinio analizė (duomenų rinkimo metodai: viešųjų dokumentų rinkimas ir pusiau struktūruoti ekspertų grupės ir individualus interviu). Tyrimas atskleidė, kad vertės bendrakūros įgalinimą viešojo kultūros sektoriaus organizacijose skatina, o kartu ir barjerus jai kuria technologiniai, organizaciniai ir su asmenų nuostatomis susiję veiksniai. The activities of the public sector and the organizations operating in it are directly related to the paradigms of public sector governance and their transformation, which intensified in the 20th and 21st centuries. With many issues arising in political agendas, seeking to adress the problems of citizens and introduce them with better, more effective solutions, public sector organizations are increasingly being delegated with a function to response social, economic and other challenges. As the approach to public administration and the goals being pursued shift, the role of institutions in creating and providing public services to citizens has also changed. The inclusion, participation and empowerment of members of society to co-create public services that meet diverse needs becomes a prerequisite for value co-creation in the public sector. The transformation of the role of the citizen as a service recipient, user, co-creator or initiator has been studied in the scientific literature for more than a decade, and the promotion of a citizen-oriented approach, which is one of the essentials when creating public services is observed. This change helps to disseminate social and public innovations, strengthens the participation of citizens, helps to empower members of society. Public services rarely operate in isolation, they are often provided in inter-institutional networks – service ecosystems; creating services within these ecosystems promotes the spread of a holistic approach. It is recognized that culture and public participation in it promotes development, social cohesion, inclusion and significantly monitors the resolution of challenges faced by members of various communities. Therefore, it is relevant to study the variety of enablers and barriers to promoting value co-creation in the public cultural sector. The scientific problem is formed by the question - how is value co-creation enabled in organizations of the public cultural sector? The object of the research is the empowerment of value co-creation in organizations of the public cultural sector. The purpose of the work is to publish the value of the organization in co-creation in the public culture sector. Research objectives are: 1. to reveal the problem of enabling value co-creation in public sector organizations; 2. to theoretically substantiate the aspects of enabling value co-creation in organizations of the public cultural sector; 3. to prepare the research methodology for evaluation of enabling co-creation of value in the public cultural sector; 4. to empirically assess the value of co-creation enabling in organizations of the public cultural sector. Research methods: scientific literature analysis, qualitative content analysis (data collection methods: collection of public documents and semi-structured expert group and individual interviews). The research revealed that the value co-creation in organizations of the public cultural sector is enabled, and at the same time, barriers are created by technological, organizational and individual factors. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|