Vėjo jėgainių atsparumo kibernetinėms atakoms tyrimas
| Autor: | Eidukevičius, Lukas |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Ažubalis, Mindaugas |
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2023 |
| Předmět: | |
| Popis: | Didėjant grėsmei ir aktyvėjant Rusijos kibernetiniams sukčiams, kurie atjungė 5800 ir 2000 vėjo jėgainių parkus Vokietijoje ir Austrijoje, taip pat Rusijos laivams atliekant sabotažus prieš Šiaurės jūroje esančių vėjo jėgainių parkų infrastruktūrą, ypatingai svarbu imtis kibernetinio saugumo priemonių, siekiant užtikrinti tokių parkų efektyvų ir saugų veikimą. Tai tampa ypač aktualu, jog Baltijos jūroje iki 2028 metų turėtų atsidaryti du 700 MW vėjo jėgainių parkai, kurių bendras galingumas 1400 MW. Siekiant padidinti vėjo jėgainių kibernetinį atsparumą, šiame magistriniame darbe nagrinėjamas vėjo jėgainių kibernetinis atsparumas ir jo vertinimo metodikos. Darbe apžvelgtos vėjo jėgainių kibernetinio saugumo valdymo, saugumo praktikų, kibernetinių atakų taikinių ir pasekmių temos. Šiame darbe pateikiamas tyrimas, kuriame naudojama vėjo jėgainių kibernetinio atsparumo vertinimo ir reikiamų investicijų į kibernetinį saugumą apskaičiavimo metodikos. Kibernetinio atsparumo vertinimo metodikoje, naudojantis Bajeso atakų grafiku, sudarytas kibernetinės atakos modelis. Naudotas programinės įrangos ir sistemų pažeidžiamumo įvertinimo įrankis CVSS. Naudojantis gautu CVSS įvertinimų, apskaičiuotas vidutinis laikas iki sutrikimo ir vidutinis remonto laikas. Tuomet pagal „Sandia National Laboratories“ tyrėjų pateiktą, vėjo elektrinėms pritaikyta Gordono-Loebo modelį, įvertintos reikalingos investicijos į vėjo jėgainių kibernetinį saugumą. Teorinėje dalyje atskleidus vėjo jėgainių galimą poveikį elektros tinklo stabilumui, nuspręsta ištirti kibernetinėmis ir fizinėmis atakomis paveiktų Lietuvoje planuojamų vėjo jėgainių parkų įtaką Lietuvos elektros tinklo stabilumui. Šis tyrimas aktualus atsižvelgiant į didėjančius kibernetinių incidentų skaičius ir Lietuvoje planuojamus 700 MW jūrinius vėjo jėgainių parkus. Tyrimui buvo naudota PSS/E programa. With the increasing threat and the growing activity of Russian cyber fraudsters, who disconnected parks with 5,800 and 2,000 wind turbines in Germany and Austria, as well as Russian ships sabotaging the infrastructure of offshore wind parks in the North Sea, it is crucial to take cybersecurity measures to ensure the effective and secure operation of such parks. It becomes especially relevant that in the Baltic Sea, by 2028, two 700 MW offshore wind parks are expected to open, with a total capacity of 1400 MW. To enhance the cybersecurity resilience of wind turbines, this master's thesis examines the cyber resilience of wind turbines and its evaluation methodologies. The thesis reviews topics such as cyber security management of wind turbines, security practices, targets and consequences of cyber attacks. The research presented in this thesis applies a methodology for evaluating the cyber resilience of wind turbines, which was combined with an necessary investment methodology for cyber security. The cyber attack model was developed using Bayesian attack graphs, and the Common Vulnerability Scoring System (CVSS) was used for software and system vulnerability scoring. The average time to disruption and average repair time were then calculated by using CVSS score. In the theoretical part, after revealing the potential impact of wind turbines on the stability of the power grid, it was decided to investigate the influence of wind parks affected by cyber and physical attacks on the stability of Lithuania's power grid.. The PSS/E program was chosen to examine the influence of planned disconnections and short-circuits of 700 MW wind parks in Lithuania on the stability of the Lithuanian power grid. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|