Makroprudencinių priemonių (kapitalo rezervų) galimo poveikio bankų finansiniam stabilumui tyrimas
| Autor: | Tautavičiūtė, Greta |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Deltuvaitė, Vilma |
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2017 |
| Předmět: | |
| Popis: | Praėjusi finansų krizė parodė, jog atskirų finansų įstaigų reguliavimas ir jų priežiūra mikroekonominiu lygmeniu nėra pakankama priemonė valdyti finansų sistemą ir apsaugoti ją nuo įvairiausių rizikų. Mikroprudencinė politika, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti atskirų finansų sistemos dalyvių stabilumą ir tvarumą, neužtikrina saugios aplinkos tiek vartotojui, tiek ir pačioms finansinėms institucijoms. Taikant mikroprudencines priežiūros priemones krizės laikotarpiu buvo labiau atsižvelgiama į individualų kiekvienos institucijos vaidmenį, tačiau mažesnis dėmesys teko visai finansų sistemai kaip visumai. Analizuojant krizės priežastis ir padarinius išsiaiškinta, jog individualių institucijų veiklos saugumo užtikrinimas dar nereiškia, jog visa finansų sistema bus apsaugota nuo sisteminės rizikos ar išorinių neigiamų veiksnių, kurie, jei ignoruojami, gali sutrikdyti finansų sistemos stabilumą. Todėl siekiant padidinti individualaus banko ir visos finansų sistemos stabilumą neigiamiems sukrėtimams, Europos Sąjungoje diegiama nauja – makroprudencinė politika. 2010 m. būtent šiai politikai vykdyti įkurta Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), kurios tikslas – geriau apsaugoti piliečius ir atkurti pasitikėjimą finansine sistema, stiprinant stabilumo priežiūrą visos finansų sistemos mastu. Tikimasi, jog ši institucija padės greičiau reaguoti į finansinius neramumus ir geriau valdyti rizikas, susijusias tiek su banko klientų, tiek ir su pačių bankų sektoriaus įmonių veiklomis. Šios priežiūros institucijos pažanga jau matoma: griežtinami finansinių institucijų reikalavimai, leidžiami nauji teisės aktai, pradedami kurti įrankiai tiek pačių bankų, tiek ir visuomenės apsaugai užtikrinti. Viena iš įrankių grupių – tai priemonės nukreiptos į banko kapitalo rezervų valdymą, padėsiantį valdyti būsimas rizikas ir galimus finansinius nuostolius, ištikus krizei ar susidarius kitoms nepalankioms aplinkybėms, mažinančioms bankų stabilumą ir didinančioms bankų kapitalo pakankamumo riziką. Komerciniai bankai turi prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir taikomų priemonių ir yra priverstos keisti finansų valdymą atsižvelgiant į naują reguliavimo aplinką ir išmoktas rizikos pamokas. Besikeičianti bankų sektoriaus aplinka kelia daug klausimų politikos kūrėjams: kaip vykdyti šią politiką, kokią įtaką turi ir galimai ateityje turės bankams ir ar šių priemonių taikymas nebus brangesnis nei realiai gaunama nauda. Todėl makroprudencinės politikos ir jos įtakos komercinių bankų kapitalo valdymui analizė tampa aktuali ir yra viena iš dažniausiai analizuojamų temų visame finansų sektoriuje. Previous financial crisis has shown that regulation of individual financial institutions and their supervision at micro level was not enough. Microprudential politics, whose main goal is to ensure the stability and sustainability of the individual participants, does not provide a safe environment for both consumers and financial institutions. Through applying microprudential measures in the last crisis period, attention was focused on the individual role of each institution, while the entire financial system had less attention. By analyzing the causes and consequences of the crisis, a conclusion was made that the supervision of individual institutions does not mean that the entire financial system will be protected from the systematic and external negative risks, which, if ignored, could disrupt the stability of the financial system. Therefore, in order to increase the individual banking and financial stability of banks, the European Union introduced a new macroprudential policy. One of the measure groups introduced measures aimed to manage bank’s capital reserves. These reserves should manage future risks and potential financial loss in the period of crisis or in other adverse circumstances, which absorb banking stability and enhance banks’ capital adequacy risk. Regarding the new regulatory environment and lessons learned, commercial banks must adapt to the new requirements and are forced to change its financial management. Changes in the banking environment raise a lot of questions for the policy makers. Nobody knows how to carry out the new policy, what are the possible effects on the banks and whether these measures will not be more expensive than the actual benefits. Therefore, macroprudential policy and analysis of its impact on commercial banks’ becomes relevant and is one of the most analyzed topics around the entire financial sector. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|