Skaitmeniškumo patyrimas skaitmeniškumo teorijoje
| Autor: | Noreikaitė, Elinga |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Keturakis, Saulius |
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2021 |
| Předmět: | |
| Popis: | Terminas skaitmeninis teorijoje ir praktikoje įprasta žymi objekto ar reiškinio ontologiją: nurodoma į prigimtį, sukūrimo ir/ar reprezentavimo būdą, kur pasitelkiama kompiuterinė technologija. Tačiau skaitmeninis gali implikuoti ir estetinio patyrimo perspektyvą, t.y. kaip žiūrovas suvokia objektą ar reiškinį vadovaudamasis jutimais. Ši perspektyva yra problemiška, nes ne kiekvienas skaitmeninės kilmės darinys atrodo skaitmeniškas jusliškai ir ne kiekvienas skaitmeniškai jusline prasme atrodantis darinys yra skaitmeninės kilmės. Šio magistro baigiamojo projekto tikslas – atskleisti skaitmeniškumo patyrimo pobūdį skaitmeniškumo teorijoje. Darbe siekta įvardinti kultūrinius aspektus, aktualius skaitmeniškumo patyrimui, įvardinti ir išanalizuoti, kokiomis priemonėmis išreiškiamas/kaip modeliuojamas skaitmeniškumas, atskleisti skaitmeniškumo patyrimo pobūdį stebint ir skaitmeniškumo patyrimo pobūdį dalyvaujant. Darbą sudaro penki skyriai, juose teorija ir praktika persipina mintį konkretinant. Projekte supažindinama su šiandienos dvejetainiu kodu paremtos kultūrinės sąmonės pobūdžiu, aiškinamas skaitmeninės visuomenės ir estetikos visuomenės paradigmų iškilimas. Aptariamos probleminės skaitmeniškumo jusliškumo perspektyvos: skaitmenos priešinimas analogui, skaitmeniškumo nematerialumas, analoginių ir skaitmeninių modalumų maišymasis – besiskaitmenizuojantis analogiškumas ir besianalogizuojantis skaitmeniškumas. Skaitmeniškumo patyrimo kontekste demonstruojamas vizualinio pažinimo – graphesis – reikšmingumas, juslėms prieinamos formos būtinumas. Aiškinamas ir iliustruojamas materialių metaforų vaidmuo skaitmeniškumo patyrime. Prielaida skaitmeniškumas kaip tikrovė komentuojama kaip technologijų pažangos lemta vartotojo patirties galimybė. Atlikta teorinio pobūdžio analizė atskleidė, kad galima trejopa prieiga prie skaitmeniškumo patyrimo, kai artefaktas ar reiškinys: yra skaitmeninis, atrodo skaitmeninis ir atrodo, kad yra skaitmeninis. Įvardinti reikšmingi skaitmeniškumo patyrimo aspektai: kultūrinis skiepijimas, naudotojo-įrenginio kompleksas, skaitmeniškumo modeliavimas per šablonus/užuominas. Pasiūlyta naujo tipo kategorija skaitmeniškumo patyrimui apibūdinti – skaitorika (nuo skaitmena ir sensorika). Skaitmeniškumo patyrimo paradoksai iliustruoti dešimtimi praktinių vizualių pavyzdžių. When approaching the term digital in theory and practice it is common to refer to the ontology of an object or phenomenon: it refers to the method used to create and/or represent where computer technology was utilised. However, digital can also imply the perspective of an aesthetic experience: how the viewer perceives an object or phenomenon following her senses. This perspective appears to be problematic in fact not every object digital in nature appears to be digital sensorily and not every object that appears as digital is of a digital origin. The aim of this project is to reveal the kind of digital experience. The paper explores ideas in the theory of digitality and aims to: reveal the nature of digital experience at the collective level, analyze how digitality is modeled and identified, reveal the nature of digital experience through observation (through sight) and participation (through interface) and illustrate paradoxes of sensory experience with real examples. The work consists of five chapters in which the thought is specified and where theory and practice intertwine. The project introduces the makeup of contemporary cultural consciousness based on the binary code, explains the rise of the paradigms of digital society and aesthetic society. Problematic perspectives of digital experience are then discussed: digital versus analog, digital immateriality, digitised analog and analogous digital as a sensory mix of analog and digital modalities. The significance of visual knowledge – graphesis – and the imperative of a form accessible to the senses are demonstrated. The role of material metaphors in the digital experience is explained and illustrated. The premise of digitality as reality is considered possible when user experience is driven by technological advances. Analysis revealed the threefold approach to the digital experience where an artifact or phenomenon: is digital, appears digital and appears it is digital. Significant aspects of the digital experience were identified: cultural inculcation, user-device complex, digital modeling through exemplification. A new type of category to describe the digital experience has been proposed – digitorics (derives from digital and sensory). The paradoxes of the digital experience are illustrated by ten practical visual examples. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|