Projection of hydropower resources of Lithuanian rivers in the context of climate change
| Autor: | Adžgauskas, Gintaras |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Jakimavičius, Darius |
| Jazyk: | angličtina |
| Rok vydání: | 2023 |
| Předmět: | |
| Popis: | The dissertation analyses the hydropotential and hydrokinetic energy resources of Lithuanian rivers. Worldwide, hydropower from conventional hydropower plants represents the largest share of renewable electricity and contributes to climate change mitigation. It is therefore necessary to assess Lithuania's hydropotential (pond) and hydrokinetic (non-pond) energy resources. Lithuania's and other EU countries' renewable energy commitments up to 2030 are set out in the National Energy and Climate Plan. Using different climate models and climate scenarios, a projection of river runoff, on which the hydropower resources of rivers directly depend, has been made. The impact of small hydropower plants on the hydrological regime of rivers was assessed using the IHA approach. This study shows that in the future, changes in river discharge due to climate change in Lithuania will lead to a decrease in both kinetic and potential river hydropower resources and to a seasonal change in these resources: an increase in winter and a decrease in spring. The kinetic resources of Lithuania's rivers, taking into account technical constraints, are estimated at 1350 GWh of electricity per year. A recommendation has been made to the legislators that, since the development of hydropower plants has been legally suspended, it is appropriate to draw up legislation to regulate the use of kinetic energy from Lithuanian rivers. It is recommended that the owners of small hydropower plants, taking into account the changes in production conditions in the near future, should reconstruct their hydropower plants in order to adapt their operation to the reduced runoff conditions, ensuring sustainable use of water resources. Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos upių hidropotencinės ir hidrokinetinės energijos ištekliai. Pasaulyje tradicinių patvankinių hidroelektrinių (HE) pagaminta hidroenergija sudaro didžiausią atsinaujinančių išteklių elektros energijos dalį ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Todėl yra būtina įvertinti Lietuvos hidropotencinės (patvankinės) ir hidrokinetinės (nepatvankinės) energijos išteklius. Lietuvos ir kitų ES šalių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įsipareigojimus iki 2030 m. nustato Nacionalinis energetikos ir klimato planas. Naudojant skirtingus klimato modelius ir klimato scenarijus, buvo atlikta upių nuotėkio, nuo kurio tiesiogiai priklauso upių hidroenergetiniai ištekliai, prognozė. Naudojant IHA metodą, įvertintas mažų HE poveikis upių hidrologiniam režimui. Šiame tyrime nustatyta, kad ateityje dėl klimato kaitos įvyksiantys Lietuvos upių nuotėkio pokyčiai nulems tiek kinetinių, tiek ir potencinių upių hidroenergetinių išteklių sumažėjimą bei jų persiskirstymą tarp sezonų: didėjimą žiemos metu ir mažėjimą pavasarį. Nustatyta, kad Lietuvos upių kinetiniai ištekliai, įvertinus techninius apribojimus, sudaro 1350 GWh elektros energijos per metus. Parengta rekomendacija įstatymų leidėjams, kadangi hidropotencinių elektrinių plėtra yra sustabdyta įstatymais, tikslinga parengti teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos upių kinetinės energijos panaudojimo galimybes. Mažų HE savininkams rekomenduojama įvertinus gamybos sąlygų pokyčius artimoje perspektyvoje atlikti HE rekonstrukcijas, pritaikyti jų darbą esant sumažėjusio nuotėkio sąlygoms, kartu užtikrinant tvarų vandens išteklių panaudojimą. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|