Oro valymo priemonių efektyvumas gyvenamųjų patalpų oro kokybei gerinti
| Autor: | Stankevičius, Kazimieras |
|---|---|
| Přispěvatelé: | Radžiūnienė, Inga |
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2015 |
| Předmět: | |
| Popis: | Baigiamajame magistro projekte tirtas gyvenamųjų patalpų oro gerinimo priemonių efektyvumas vidaus patalpų oro kokybei gerinti. Gyvenamųjų patalpų oro kokybė kelia vis didesnį susirūpinimą, nes oras patalpose gali būti labiau užterštas negu lauke. Taigi ir tokių teršalų šalinimui nebeužtenka tik natūralių teršalų šalinimo priemonių. Trijų oro gerinimo prietaisų bei ventiliacijos eksperimentiniai bandymai buvo atlikti 36,3 m3 kambario imitacinėje kameroje, imituojant realaus kambario sąlygas. Tyrimo metu buvo matuojamos aerozolių dalelių, gautų iš cigaretės deginimo bandymo koncentracijos bei apskaičiuojami šie dalelių šalinimo ir oro valymo prietaisų efektyvumo rodikliai: teršalų sumažėjimo koeficientas (K, 1/val.), efektyvumas (E, %), švaraus oro patiekimo koeficientas CADR (m3/val.). Oro valymo prietaisų efektyvumai buvo tirti kameroje be oro apykaitos. Aerozolio dalelių koncentracija pakilo iki 1,06×106 cm-3. Veikiant oro valymo prietaisams kietųjų dalelių koncentracijos sumažėjo nuo 92,8 iki 99,9 proc. Įvertinti ir ventiliacijos įtaką dalelių šalinimui buvo atlikti keli bandymai su reguliuojama oro apykaita. Oro valymo prietaisų efektyvumai buvo tirti ir su 3-mis skirtingomis oro apykaitomis: 0.1, 0.6, 1.0 1/val. Po valandos tyrimų efektyvumai siekė 93 - 99,9 %. Prietaisas su HEPA filtru >90 % efektyvumą pasiekė po 20 min. Taigi dalelės efektyviai pasišalina panaudojus valymo prietaisą trumpesnį laiką 20 - 40 min. Naudojant Modde7 programą nustatyta, kad dalelių šalinimą iš patalpų oro labiau lėmė oro valymo prietaisai, ne ventiliacija. In the Final Master‘s Project the efficiency of indoor air quality measures for indoor air improvement have been investigated. Residential indoor air quality is of increasing concern, because indoor air can be polluted more than outdoors. So the removal of such contaminants is no longer sufficient only by natural pollutant removal measures. Experimental tests of three air cleaners and ventilation were carried out in 36.3 m3 room chamber simulating real conditions of living room. Cigarette burning test was carried out to generate aerosol particle. Aerosol particle concentrations were measured and these air cleaning devices‘ indicators were calculated: particle decay rate (K, 1/h), efficiency (E,%), Clean Air Delivery Rate (CADR, m3/h). Efficiencies of air cleaners were tested in the chamber without air circulation. Aerosol particle concentration raised to 1.06×106 cm-3. When air cleaners operated, particulate matter concentrations decreased from 92,8 to 99.9 percent. To assess the influence of ventilation on particle removal a few tests with regulated air circulation were carried out. Efficiencies of air cleaners were tested with 3 different air exchange rates: 0.1, 0.6, 1.0 h-1. After an hour the efficiencies were from 93 to 99.9%. A device with a HEPA raised efficiency > 90% in 20 minutes. So particles can be effectively eliminated by using air cleaner for a shoter time (20 to 40 min), depending on the cleaner‘s technology. By using Modde7 programme it was established that the removal of particles from indoor air is influensced more due to air cleaning devices, instead of ventilation. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|