| Popis: |
Neo-liberalism has been the dominant political–economic ideology defining the state and the world economy since the late 1970s. Neo-liberalism is a political–economic theory committed to laissez-faire market fundamentalism, a minimalist role for state intervention into the economy, and free trade and open borders. The global financial crisis that began in 2008 challenges the neo-liberal views of the state in numerous ways. This article describes the rise of the neo-liberal state, the ways the global crisis created a crisis for it, and then how the response to it questions its legitimacy and viability. The article concludes with detailing the various problems with neo-liberalism, calling for a rethinking of state theory within a new post-global economic order. Nuo aštuntojo dešimtmečio pabaaigos neoliberalizmas buvo dominuojanti valstybę ir pasaulio ekonomiką apibrėžianti politinė ekonominė ideologija. Neoliberalizmas yra politinė ekonominė teorija, susijusi su laissez-faire rinkos fundamentalizmu, minimaliu valstybės kišimusi į ekonomiką, laisva prekyba ir atviromis sienomis. 2008 m. prasidėjusi pasaulinė finansų krizė daugeliu aspektų tapo iššūkiu neoliberaliam požiūriui į valstybę. Šiame straipsnyje autorius rašo apie neoliberalios valstybės iškilimą, globalaus finansų nuosmukio paskatintą jos krizę bei tai, kaip atsakas į šią krizę kvestionuoja tokios valstybės legitimumą ir gyvybingumą. Straipsnis baigiamas neoliberalizmo problemų įvardijimu bei kvietimu permąstyti valstybės teoriją atsižvelgiant į postglobalią ekonominę santvarką. Valstybės teorijos yra neatsiejamos nuo politinių argumentų apie jos ir rinkos santykį. Nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio iki 2008 m. ekonominės krizės neoliberalizmo valstybės teorijoje valstybei ir jos pareigūnams buvo priskiriama minimalus ekonominis vaidmuo, o nacionalinis interesas ir viešoji gerovė buvo subordinuojami globaliems poreikiams. 2008 m. finansų krizė tapo iššūkiu šiai viešojo administravimo teorijai. Ir tradicinėms Vakarų kapitalistinėms vastybėms, ir buvusioms komunistinėms ekonomikoms krizė tapo akstinu peržiūrėti minėtus vaidmenis ir strategijas, kuriomis paremtos valstybių teorijos, ir atsakyti į klausimą, ar postglobaliame pasaulyje jos tebėra perpektyvios. |
