Popis: |
We note an increasing consciousness of weakness of legal methodology taught to law students today: The students get neither real idea nor feeling of legal decision-making as mixture of legal matters, issue of facts, personal inputs, diverging interests, and the interplay with other actors. For minimize these defects it is necessary that law students learn in legal studies the following points: (1) Legal decision-making is a special kind of decision-making and is embedded in all problems of this process. (2) Jurisprudence is a hybrid science: It deals with facts of issue as well with legal matter. (3) Jurisprudence will be understood as transnational science and requires greater cooperation between law schools all over the world. (4) Legal education should focus on general principles and legal tools rather than on detailed rules. (5) Legal theory should demonstrate students our lack of understanding legal decision-making. (6) A realistic legal methodology has to take into account the impossibility of absolute certainty of the correctness of legal decision. (7) It is important to point out that analysis of facts of the case as crucial part of legal methodology requires teaching systems to introduce students in the respective techniques in practice like case studies, projects as well as legal clinics or SASLA-system. Vis akivaizdžiau suvokiame pastaruoju metu studentams dėstomos teisinės metodologijos trūkumus. Studentai neįgyja nei supratimo, nei įsisavina teisinių sprendimų priėmimo tvarkos kaip teisinių dalykų, faktinių duomenų, asmeninio požiūrio, interesų skirtingumo ir sąveikos su kitais asmenimis dermės. Siekiant sumažinti neigiamus padarinius būtina, kad teisės studentai studijų metu analizuotų šiuos aspektus: 1. Teisinis sprendimų priėmimas yra specialus procesas ir apima visas šiame procese kylančias problemas; 2. Teisės mokslas yra hibridinis mokslas, kuris nagrinėja tiek faktų klausimus, tiek teisinius aspektus; 3. Teisės mokslas suprantamas kaip daugiašalis mokslas, todėl būtinas glaudesnis teisės mokyklų bendradarbiavimas visame pasaulyje; 4. Teisinis mokymas turėtų būti labiau pagrįstas bendraisiais principais ir teisinėmis priemonėmis, o ne detalizuotomis taisyklėmis; 5. Teisės teorija turėtų atskleisti studentams, kad netinkamai suvokiame teisinių sprendimų priėmimo procesą; 6. Realistinė teisinė metodologija turi atsižvelgti į tai, kad nėra įmanomas teisinių sprendimų absoliutus tikrumas ir teisingumas; 7. Svarbu pažymėti, kad bylų faktų analizei, kaip svarbiai teisinės metodologijos daliai, būtina taikyti mokymo sistemas, kurios studentus supažindintų su atitinkamomis praktikoje taikomis priemonėmis, tokiomis kaip bylų analizė, projektai, teisinės klinikos ar SASLA (angl. Students Advise Students in Legal Affairs; liet. studentai pataria studentams teisiniais klausimais) sistema. |