| Popis: |
The aim of the Directive 2005/29 on unfair commercial practices is to contribute to the proper functioning of the internal market and achieve a high level of consumer protection by way of approximation of the laws, regulations and administrative provisions of Member States relating to the elimination of these practices. As announced to the European Commission’s Green Paper, the Commission felt that the existing regulations in the Member States in that the regard to show significant differences causes legal uncertainty and barriers to the operation of the internal market, including building consumer confidence in crossborder transactions. The advantage of the full unification of the law is to strengthen the autonomy of Community law, the achievement of effectiveness. It is questionable whether it is due to the subject matter which is the maximum harmonization discussed act will actually serve to protect economic interests of the consumer. In particular, it undermines the treatylegal basis, which clearly is aimed at strengthening the single market. Also changes in the Lisbon Treaty, particularly Article 3 TEU, are aimed at establishing the internal market. In the last judgments, like on 9 November 2010 we find that Directive 2005/29 must be interpreted as precluding a national provision, which lays down a general prohibition on sales with bonuses and is not only designed to protect consumers but also pursues other objectives. Does the new act in consequence of the implementation of the national member states give great scope for the flexible operation and may become an effective instrument of pressure to improve business practices? Direktyvos 2005/29 dėl nesąžiningos komercinės veiklos tikslas yra padėti tinkamai veikti vidaus rinkai ir pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį, suderinant valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus dėl nesąžiningos komercinės veiklos, kenkiančios vartotojų ekonominiams interesams. Ši Direktyva taikoma, esant nesąžiningai įmonių komercinei veiklai vartotojų atžvilgiu, prieš sudarant komercinį sandorį dėl produkto, sudarymo metu ir po jo. Kaip skelbiama Europos Komisijos žaliojoje knygoje, Komisijos nuomone, valstybėse narėse galiojantys teisės aktai atskleidė akivaizdžius skirtumus, kurie lėmė teisinį netikrumą ir sudarė kliūčių veikti vidaus rinkai bei trukdė stiprinti vartotojų pasitikėjimą tarptautiniais sandoriais. Visiško teisės aktų suvienodijimo privalumas yra stiprinti Bendrijos teisės autonomiją bei siekti veiksmingumo. Abejojama, ar dėl siekiamo visiško suderinamumo (angl. - maximum harmonization) principo taikymo aptariamas teisės aktas iš tiesų padės apsaugoti vartotojų ekonominius interesus. Pirmiausia visiško suderinamumo principas griauna Direktyvos teisinį pagrindą, kuriuo akivaizdžiai siekiama stiprinti vidaus rinką. Taip pat minėtas principas prieštarauja Lisabonos sutarčiai, kurios 3 straipsnis yra skirtas vidaus rinkai kurti. Paskutiniuose Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose, pavyzdžiui, 2010 m. lapkričio 9 d., nurodoma, kad Direktyva 2005/29 turi būti aiškinama kaip draudžianti nacionalinės teisės nuostatas, kurios nustato bendrą draudimą dėl pardavimų su priemokomis. Be to, Direktyva yra skirta ne tik vartotojų teisių apsaugai, bet taip pat siekia ir kitų tikslų. Ar naujasis teisės aktas, atsižvelgiant į jo įgyvendinimą valstybėse narėse, suteikia lankstaus veikimo galimybę ir gali tapti veiksminga spaudimo priemone, siekiant pagerinti verslo praktiką ? |
