| Popis: |
The article explores theoretical and practical aspects of evidence collection, examination and assessment in cases of administrative offences, which have been little analyzed as yet. In the article, evidence collection refers to the search for evidence, its discovery and consolidation in a material object. Evidence examination is defined as the establishment of actual data on the circumstances relevant to the case, which are recorded in the evidence, and an additional examination of certain circumstances. Evidence assessment means thinking activities to analyze evidence collected and examined in the case and to establish the truth in the case, according to appropriate criteria. Referring to the opinions of various scientists and the case law of the Supreme Administrative Court of Lithuania, the article reveals elements of evidence in cases of administrative offences, thoroughly explores each stage of the averment process and provides practical examples and makes suggestions for solving problems. The article substantiates a conclusion that early examination and assessment of evidence should also be carried out during the process of drawing up a record of administrative offence. Straipsnyje išnagrinėti iki šiol mažai analizuoti įrodymų administracinių teisės pažeidimų bylose rinkimo, tyrimo ir vertinimo teoriniai ir praktiniai aspektai. Įrodymų rinkimu vadinama įrodymų paieška, jų suradimas ir įtvirtinimas materialiame objekte. Įrodymų tyrimas apibrėžiamas kaip įrodymuose užfiksuotų faktinių duomenų apie bylai reikšmingas aplinkybes nustatymas ir papildomas tam tikrų aplinkybių ištyrimas. Įrodymų vertinimu laikoma mąstomojo pobūdžio veikla, kuria, remiantis atitinkamais kriterijais, išanalizuojami byloje surinkti bei ištirti įrodymai ir nustatoma tiesa byloje. Straipsnyje, vadovaujantis įvairių mokslininkų nuomonėmis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atskleista įrodymų administracinių teisės pažeidimų požymiai bei detaliai išnagrinėtas kiekvienas įrodinėjimo proceso etapas, pateikiant praktinius pavyzdžius ir siūlymus nustatytoms problemoms spręsti. Įgyvendinant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius, susijusius su greitu, visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių nustatymu ir jos išsprendimu, būtina nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus, ištirti ir įvertinti šiuos elementus ir kitas administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Paprastai visa tai atlieka, t. y. įvertina, administracinių teisės pažeidimų protokolus surašančios ir (ar) administracinius teisės pažeidimų bylas nagrinėjančios institucijos (pareigūnai) ir teismai įrodinėjimo proceso metu. Įrodinėjimo procese yra atliekami veiksmai, kurie mokslinėje literatūroje vadinami įrodinėjimo proceso etapais arba elementais. Kai kur literatūroje pateikiama „įrodinėjimo proceso elementų“ sąvoka ir reiškiama nuomonė, kad įrodinėjimo proceso metu atliekamų veiksmų įvardijimas „etapais“ yra neteisingas, nes įrodinėjimo procesas yra vientisas ir nedalomas pažinimo procesas, kuriame šie elementai pasikartoja ne vieną kartą, o laiko atžvilgiu gali net sutapti; įrodinėjimo proceso metu atliekamiems veiksmams būdingas tam tikras nuoseklumas, kadangi tik surinkti įrodymai gali būti ištirti ir įvertinti, o įrodymų įvertinimas nepatikrinus jų leistinumo ir sąsajumo būtų niekinis. Įrodinėjimo procesą sudaro vienas po kito einančių ir tarpusavyje susijusių veiksmų kompleksai, kurie prasideda praktine veikla, renkant ir fiksuojant įrodymus, ir baigiasi mąstymo veikla, tiriant ir vertinant surinktus įrodymus. Straipsnyje keliamas klausimas, ar įmanomas visiškas įrodinėjimo proceso etapo pasikartojimas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes net ir ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus ir nustačius jų nepakankamumą, iš naujo gali būti renkami ir fiksuojami nebe tie patys byloje esantys įrodymai, bet šiuos įrodymus papildantys kiti įrodymai. |
