Between archaeology and history: the concept of the warrior in Lithuanian historiography
| Autor: | Dediala, Ričardas |
|---|---|
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2018 |
| Předmět: |
Baltų kariauninkai
Kariuomenė / Army Archaeology of Lithuania Medieval history of Lithuania Istorija Balt warriors Archeologija / Archaeology Warbands Lietuva (Lithuania) Baltų visuomenės struktūrų istorija Lietuva Medieval Baltic society Military History Mokslas / Science Tarptautiniai konfliktai. Karai / International conflicts. Wars |
| Zdroj: | Acta historica universitatis Klaipedensis [AHUK]. Medieval Warriors in the Slavic and Baltic Area = Viduramžių kariauninkai slavų ir baltų erdvėje 2018, t. 37, p. 145-171. |
| ISSN: | 1392-4095 2351-6526 |
| Popis: | Nuo XX a. antrosios pusės Lietuvos istoriografijoje išaugo susidomėjimas kariaunos, kaip vieno svarbiausių viduramžių karybos komponentų, reiškiniu. Archeologai ir istorikai šj probleminį klausimą nagrinėja skirtingai dėl skirtingos metodologijos ir valstybės raidos sampratos, todėl iki šiol baltų kariaunos genezė, funkcionavimas, struktūra bei susilpnėjimas / sunykimas (hipotetiškai XIV a.) yra suprantami itin skirtingai. Kariaunos problematika straipsnyje nagrinėjama trimis pjūviais: 1) aprašomos ir peržiūrimos archeologų ir istorikų pozicijos; 2) lyginamos dviejų disciplinų kariaunos sampratos, ieškoma panašumų ir skirtumų; 3) analizuojamos kariaunos chronologijos, definicijos, argumentacijos problemos Lietuvos archeologų ir istorikų darbuose. Iš straipsnio aiškėja, kad archeologų ir istorikų darbuose trūksta lyginamojo metodo taikymo, atsižvelgiant į karinių-socialinių struktūrų raidą Vidurio ir Vakarų Europos kontekste. Be to, tik nedidelė archeologų ir istorikų dalis bandė apibrėžti, kas vadintina kariauninkais baltų visuomenės socialinėse struktūrose. Since the second half of the 20th century, the phenomenon of warriors (fighters) as one of the most important components of Medieval warfare, has increased in popularity in Lithuanian historiography. Archaeologists and historians usually analyse Balt warriors differently, because of the different methodology and understanding of the development of the state; therefore, the genesis, functionality, structure and decay of warbands (supposedly, in the 14th century) are perceived very differently. This paper has three objectives: 1) descriptive research to revise different opinions on warriors between archaeologists and historians; 2) comparison to find similarities and differences in the understanding of warriors between the two disciplines; and 3) an analysis of the problems of the chronology, definition and arguments of warriors in works by Lithuanian archaeologists and historians. The article shows that the work of archaeologists and historians falls short of the method of comparison in analysing this development prior to the creation of military-social structures in Western and Central Europe. Also, only a few archaeologists and historians have attempted to define the meaning of the word 'warrior1 within the social structures of Balt society. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|