Few facets of political philosophy in classical Indian philosophy
| Autor: | Snuviškis, Tadas |
|---|---|
| Jazyk: | litevština |
| Rok vydání: | 2021 |
| Předmět: | |
| Zdroj: | Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai 2021, t. 9, Nr. 2, p. 135-148. |
| ISSN: | 2351-471X 2351-4728 |
| Popis: | Straipsnis skirtas aptarti pavienius politinius aspektus Indijos filosofijoje. Tyrinėtojai retai kalba apie Indijos politinę filosofiją, kadangi mokslininkų akiratyje dažniausiai pasirodo darśanų (sāṃkhyos, yogos, nyāyos, vaiśeṣikos ir kt. mokyklų) tekstai, kuriuose vyrauja ontologiniai ir epistemologiniai, o ne politikos ar etikos aspektai. Visgi, apmąstydami paskiras tekstų ištraukas iš bendresnės Indijos raštijos, galima įžvelgti politinės filosofijos diskursui aktualius klausimus. Straipsnyje aptariamos trijų didžiųjų Indijos tradicijų (neįtraukiant Indijos islamo): hinduistų, budistų ir jainų esminiai su politine filosofija susiję klausimai ir jų kontekstai. Hinduistų politinei filosofijai esminis dalykas yra žmonių suskirstymas į keturias klases, tarp kurių politikoje reikšmingiausią vaidmenį turėtų atlikti kṣatriyai. Svarstyti valstybės valdymo formų, valdovo priedermių ir jo atsakomybės visuomenei klausimai. Budistai neigė suskirstymo į klases pagrįstumą ir pabrėžė žmonių socialinę lygybę. Be to, išplėtojo valdovo atsakomybės ne tik prieš žmones, bet ir gyvas būtybes idėją. Jainų filosofijoje ryškus nesmurto (ahiṃsos) principo primatas. Šis principas plėtotas įvairiuose jainų mąstytojų raštuose, kuriuose pabrėžta, kad sprendimai turėtų būti matuojami tokiu būdų, kad teiktų kuo mažiau smurto gyvoms būtybėms. Nors jainai neturėjo daug istorinių progų politikoje įgyvendinti nesmurto idėjos, ji turėjo didžiulę reikšmę Mahātmos Gandžio vykdytam nesmurtiniam pasipriešinimui pasiekti Indijos nepriklausomybei. Esminiai žodžiai: politinė filosofija, Indijos filosofijai, hinduizmas, budizmas, jainizmas. This article aims to discuss some aspects of classical Indian political philosophy. It is rare for scholars to study Indian political philosophy since the focus tends more to be on ontology and epistemology than on political issues. However, by reflecting on selected excerpts from Classical Indian writings, it is possible to discover topics relevant to the discourse of political philosophy. More specifically, the article focuses on the core issues of political philosophy and their context with the three major Indian traditions (except Indian Islam): Hindus, Buddhists, and Jains. The Hindu political philosophy outlines four classes, among which the kṣatriya class should play the most significant role in politics. In Hindu texts on politics, it is common to discuss issues such as the forms of state governance, the duties of the ruler, and their responsibility to society. Buddhists rejected the validity of class divisions and emphasized the equality of all people. Furthermore, they developed the idea that rulers have a responsibility to all sentient beings, not just to humans. According to Jain philosophy, the principle of non-violence (ahiṃsa) takes precedence over any other principle. Jain thinkers have developed this principle in great detail throughout their works, noting that rulers should take decisions to minimize the violence of human beings against all sentient beings. Even though the Jains did not have many opportunities historically to implement the idea of nonviolence in politics, it played a very significant role in Mahatma Gandhi’s nonviolent resistance to achieve Indian independence. Keywords: Political philosophy, Indian Philosophy, Hinduism, Buddhism, Jainism. |
| Databáze: | OpenAIRE |
| Externí odkaz: |
|